Ar žinote, kad vyras ir moteris pasaulį regi skirtingai?

Vyrai visumos vaizdą susikuria iš tarpusavyje susijusių dalių. Vyrai atskiras detales sieja į visumą, todėl jiems būdinga siekti tikslo ir rezultato. Jie daugiau reikšmės teikia jėgai, konkurencijai, darbui, logikai ir veiksmingumui.

Moterys atvirkščiai – pirmiausia intuityviai aprėpia visą vaizdą, o tik paskui pastebi atskiras jos dalis ir tik po to ima tyrinėti, kaip tos dalys siejasi su visuma. Tokiu būdu moterų suvokime akcentuojamas ne turinys, o kontekstas.  Moterys linkusios gilintis į tai, kaip daiktai susiję tarpusavyje, todėl jos daugiau reikšmės teikia meilei, tarpusavio santykiams, bendravimui, pokalbiams, bendradarbiavimui, intuicijai ir harmonijai.

Ar žinote, kad vyras ir moteris kalba turėdami skirtingus tikslus?

Paprastai vyrai prabyla tik tuomet, kai savo mintis jau yra apmąstę ir žino, ką nori pasakyti. Jeigu pokalbyje pamato, kad jų mintys nėra priimamos arba jiems įnešama sumaištis, jie nori viską apmąstyti vėl iš naujo. Dėl to vyrai, kad galėtų tai padaryti, palieka pokalbį ir pasitraukia nuošaliai. Kai jų mintys tampa aiškios jiems patiems, tuomet jie sugrįžta į pokalbį ir vėl prabyla.

Moterys kalba norėdamos atrasti dalyko esmę. Joms mintys tampa aiškesnės tuomet, kai gali pasidalinti su kitais apie tai, ką jos galvoja. Garsiai išsakiusios savo mintis ir jausmus, jos ima suvokti kur slypi esmė. Pradėjusios kalbėti, moterys dar ne visuomet žino, kokias išvadas padarys pokalbio eigoje. Tačiau kalbėdamos tikisi, kad garsiai išsakytos mintys ir jausmai nuves jas tinkama linkme. Besidalindamos mintimis ir jausmais moterys atranda save.

Kai kuriuos vyrus toks moterų bruožas erzina, nes jie nesupranta šio skirtumo. Tačiau vyrai, kurie tai supranta, sugeba nesmerkdami išklausyti moteris ir tokiu būdu jas palaiko bei padeda joms pasiekti aukštumas.

Ar žinote, kad vyrams reikia sprendimų, moterims – pokalbių?

Vyrai instinktyviai ieško sprendimų – iškilus problemai, jie tuoj pat lenda  į savo „urvą“ ir iš susidarusios padėties stengiasi išeitį rasti patys. Kai tai pavyksta, jie nusiramina. Jei nepavyko patiems rasti sprendimo, tuomet išlenda iš savo „urvo“ ir susiranda kitą vyrą, kurio nuomonę gerbia ir tariasi su juo.

Tad kas atsitinka, kai vyras išgirsta moterį kalbant apie jos problemas? Jis galvoja, kad moteris taip pat išlindo iš savo „urvo“ ir dabar pas jį prašo pagalbos padėti išspręsti jos problemą. Nieko nelaukdamas vyras tuoj pat apipila ją visokiausiais patarimais ir pamokymais, o tai baigiasi dar didesne problema, nei buvo prieš tai. Kodėl?

Todėl, kad kai moterys jaučiasi prislėgtos kažkokių problemų, jos kurį laiką nori likti tokioje būsenoje, nes trokšta, kad vyrai tik joms skirtų visą savo dėmesį ir jas išklausytų nieko joms nepatarinėdami. Pasidalijusios patikimam žmogui savo rūpesčiais, jos nusiramina, susijaudinimas atslūgsta, net jei kartais problemos ir lieka neišspręstos. Joms svarbiausia gauti supratimą, palaikymą ir užuojautą, o ne išspręsti problemą.

Bet vyrams tai suprasti beveik neįmanoma – jie gali tai priimti tik kaip „akivaizdu, bet neįtikėtina“. Vyrus ypač slegia tai, kad moterys jaudinasi dėl tokių dalykų, kurių pakeisti neįmanoma arba dėl to, kas dar neįvyko: „kam jaudintis dėl to, kas dar neįvyko…“ Tačiau kai moterys mato, kad vyrus slegia problemos, jos nori, kad jie taip pat kaip kita moteris, ateitų ir išsikalbėtų joms. Tačiau kai vyrai to nedaro, tuomet jos galvoja, kad jie nepasitiki jomis arba ignoruoja jas. Dėl to jos jaučiasi atstumtos ir nereikalingos. Bet moterims tai suprasti neįmanoma – jos gali tai priimti taip pat tik kaip „akivaizdu, bet neįtikėtina“.

Parengta pagal knygą „Vyro ir moterų tarpusavio santykiai„, John Gray, 2000