Teigiamos priežastys santuokai

Jeigu yra neigiamos priežastys kuriant santuoką, tai žinokime, kad yra ir teigiamos priežastys susituokti. Dievas sukūrė mus kaip moteris ir vyrus ir nori, kad jie didžiąją gyvenimo dalį gyvendami kartu būtų meilės sąjungoje. Ir nors yra žmonių, kurie yra laimingi be santuokos, tačiau dauguma iš mūsų norime sukurti amžiną meilės sąjungą, kurioje galėtume atiduoti save iki giliausių širdies gelmių ir per tai atrasti gyvenimo prasmę ir reikšmę.

Asmeninis subrendimas – ankstyvos santuokos dažniausiai yra netvirtos, t.y. kuo jaunesni tuokiasi, tuo didesnė rizika išsiskirti. Tai yra todėl, kad sunku išlaikyti artumą, kol neturi tikrojo savo identiteto. Labai jauni žmonės meilę apibrėžia kaip aistrą, o ne artumą ir pasišventimą (t.y. meilę mato kaip drugelius ir susijaudinimą per kūną, o ne atvirumą, pasitikėjimą ir ištikimybę). Todėl tuoktis geriausia yra tuomet, kai abu partneriai yra pilnai subrendę: pirmiausia fiziškai ir intelektualiai, po to emociškai ir dvasiškai. Kitaip tariant santuokai taip pat reikia subręsti.

Prisitaikymas, susiderinimas – nors šiandieninei visuomenei nepatinka terminas “prisitaikėlis”, sociologai jį naudoja apibūdinant subrendusio asmens elgesį. Tai reiškia toks asmuo geba prisitaikyti prie kito žmogaus ir aplinkybių. Žmogus, norintis susituokti, turi mokėti prisitaikyti prie kito žmogaus, o prisitaikyti gali tik pilnai subrendęs žmogus. Šv. Raštas moko, kad krikščionis turi prisitaikyti prie socialinių visuomenės normų ik tol, kol juos neprieštarauja Dievo Žodžiui (Rom 13, 1-7; 1 Kor 9,19-23; 11,2-16). Jeigu asmuo nenori taikytis prie kito asmens, jis turi pamiršti apie santuoką su kitu žmogumi.

Troškimas suartėti fiziškai – tai Dievo dovana žmogui ir jeigu kažkas nori susituokti, kad galėtų pilnai atiduoti save kitam (omenyje turima ne tik fizinis intymus atsidavimas, bet visapusiškas atsidavimas t.y. įskaitant emocinį bei dvasinį atsidavimą), tuomet tai yra teigiama priežastis būti kartu santuokoje. Kalbant atvirai, Šv. Raštas moko taip: jeigu nori turėti lytinius santykius, gerai, tuomet susituok, bet ne paleistuvauk (1 Kor 7,2-5.9. Hbr 13,4). Kitaip tariant, santuoka yra Dievo suteikta teisė turėti lytinius santykius.

Tikra meilė – noras mylėti ir būti mylimam, noras duoti ir priimti, noras būti kartu, kai tai lydi gilus pasišventimas yra pati geriausia priežastis santuokai.

Draugystė – tai yra pati svarbiausia priežastis santuokai. Draugystė suteikia priklausomybės, stabilumo ir saugumo jausmą. Būtent tam ir yra kuriama santuoka – amžinai draugystei ir bendrystei. (Ekl 4,9-11).

Dalijimasis ir bendravimas – mums visiems reikia kažko, su kuo galėtume pasidalinti savo džiaugsmu ir savo skausmu, savo pasiekimais ir savo praradimais, savo laimėjimais ir savo pralaimėjimais, savo svajonėmis ir savo baimėmis. Kai mes norime tuo dalintis su savo išrinktuoju ar išrinktąja ir priimti tai iš jo ar jos, tai yra labai gera priežastis būti kartu sujungtais santuokos saitais. Bendravimas yra pati svarbiausia sėkmingos santuokos dalis. Faktiškai, jeigu sutrinka bendravimas santuokoje, tuomet žlunga ir santuoka.

Tėvų pritarimas ir palaikymas – tėvų dalyvavimas santuokoje yra labai svarbi sėkmingos santuokos dalis, nes mes to norime ar ne, santuokoje jungiasi ne du asmenys, o dvi šeimos. Todėl teigiamas tėvų požiūris į santuoką yra daug lemiantis veiksnys. Jeigu tėvai nepritaria santuokai, tuomet jie nuolatos bandys parodyti kokią klaida buvo padaryta tuokiantis su šiuo žmogumi ir tai nuolatos griaus sutuoktinių tarpusavio santykius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *