Gilesnis supratimas apie ugdymą

Mūsų supratimas apie ugdymą yra pernelyg siauras ir menkas. Reikalingas platesnis mastas, aukštesnis tikslas. Tikras ugdymas reiškia kai ką daugiau nei tam tikras mokymo kursas. Jis reiškia daugiau nei pasirengimą gyvenimui – tokiam, koks jis dabar yra. Jis susijęs su visa esybe ir su visu įmanomu žmogaus egzistavimo periodu. Tai – harmoningas fizinių, protinių ir dvasinių galių vystymas. Jis parengia mokinį tarnystės šiame pasaulyje džiaugsmams ir dar didesniam platesnio masto tarnavimo būsimajame pasaulyje džiaugsmui.

Ugdymo supratimas

Kad suprastume, kas yra ugdymo darbas, turime apsvarstyti ir žmogaus prigimtį, ir Dievo tikslą, kurį Jis turėjo kurdamas žmogų. Be to, turime pamąstyti apie tai, kaip keitėsi žmogaus padėtis pažinus blogį ir apie Dievo planą vis dėlto pasiekti Savo šlovingąjį tikslą ugdant žmoniją.

Žmogaus sukūrimo tikslas

Kai iš po Dievo rankų pakilo Adomas, jis fizine, protine bei dvasine prigimtimi buvo panašus į savo Kūrėją. „Dievas sukūrė žmogų pagal Savo paveikslą“ (Pradžios 1, 27) ir norėjo, kad juo ilgiau žmogus gyvens, juo labiau atskleistų tą paveikslą – juo pilnatviškiau atspindėtų Kūrėjo šlovę. Visus jo gebėjimus buvo galima lavinti; žmonių pajėgumas bei gyvybingumas turėjo nuolat augti. Platus tobulėjimo mastas buvo jiems pasiūlytas, šlovinga sritis atverta jų tyrinėjimams. Atviras, nuoširdus bendravimas su savo Kūrėju buvo didžiulis privalumas. Jeigu jis būtų likęs ištikimas Dievui, visa tai būtų buvę jam prieinama amžinai. Šimtmečių šimtmečius jam būtų vėręsi nauji pažinimo lobynai, jis būtų atradęs naujas laimės versmes, vis aiškiau ir aiškiau suvokęs Dievo išmintį, jėgą bei meilę.

Žmogaus nepaklusnumas ir Dievo atpirkimo planas

Tačiau per savo nepaklusnumą viso šito žmogus neteko. Nuodėmė sudarkė ir beveik išdildė panašumą į Dievą. Žmogaus fizinės jėgos nusilpo, protinis pajėgumas sumažėjo, dvasinis regėjimas apsiblausė. Jis tapo pavaldus mirčiai. Ir vis dėlto žmonijai buvo dovanota viltis. Begalinė meilė ir gailestingumas sukūrė išgelbėjimo planą ir buvo suteiktas malonės laikotarpis. Atnaujinti žmoguje jo Kūrėjo atvaizdą, sugrąžinti jį prie tobulybės, koks jis buvo sukurtas, skatinti kūno, proto bei sielos ugdymą, kad būtų įgyvendintas dieviškasis žmogaus sukūrimo tikslas, – štai tokį darbą turėjo atlikti atpirkimas. Toks yra ugdymo tikslas, didysis gyvenimo tikslas.

Dieviškųjų apreiškimų supratimas

Kadangi Dievas yra visokeriopo tikrojo pažinimo šaltinis, kaip jau matėme, svarbiausias ugdymo tikslas yra nukreipti savo protus į Jo apsireiškimą. Adomas su Ieva mokėsi tiesiogiai bendraudami su Dievu ir jie sužinodavo apie Jį per Jo darbus. Visi sukurtieji dalykai savo pirminiu tobulumu išreiškė Dievo mintį. Adomui ir Ievai gamta buvo susiliejimas su dieviškąja išmintimi. Tačiau nuodėmė užkirto kelią žmogui sužinoti apie Dievą ir tiesiogiai bendraujant su Juo, ir didžia dalimi per Jo darbus. Nuodėmės užteršta Žemė tik miglotai atspindi Kūrėjo šlovę. Tiesa, pagrindinės Jo pamokos nėra išdildytos. Kiekviename Jo sukurtųjų darbų didžiojo tomo puslapyje vis dar galima atsekti Jo braižą. Gamta vis dar kalba apie savo Kūrėją. Tačiau šie apreiškimai daliniai ir netobuli. O būdami nupuolę, nusilpusių galių bei riboto regėjimo, mes nesugebame teisingai jų suprasti. Mums reikalingas pilnesnis Dievo apreiškimas. Šventasis Raštas yra tobulas tiesos matas, ir kaip toks turi užimti svarbiausią vietą ugdyme. Kad būtume pilna to žodžio prasme išsilavinę ir išauklėti, turime pažinti Dievą Kūrėją ir Kristų Atpirkėją – tokius, kokie jie apreikšti šventajame Žodyje.

„Ugdymas“, Elena Vait

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *