Pagalvokite apie mintį, užrašytą Šventajame Rašte laiške Kolosiečiams 3, 20: „Jūs, vaikai, klausykite gimdytojų visuose dalykuose, nes tai yra patinkamas dalykas Viešpačiui.“

Savanoriškas vaikų paklusnumas

Ar esate kada svajoję apie tai, koks būtų jūsų šeimos gyvenimas, jeigu vaikai su džiaugsmu savanoriškai visuomet jums paklustų ir darytų viską, ką jūs jiems sakote ar nurodote? Tuomet vaikų auklėjimas būtų pats džiaugsmingiausias dalykas, tiesa?

Apie ką jūs čia kalbate? Savanoriškas vaikų paklusnumas? Tai nerealu! – taip mąsto daugumas šiuolaikinių tėvų. Vienintelis būdas, užtikrinantis pasiekti vaikų paklusnumo – tai stipriai trenkti kumščiu į stalą, treptelėti koja ir pradėti šaukti – tuomet vaikai iš karto atkreipia dėmesį į tave ir pradeda pulti daryti tai, kas jiems buvo sakyta ar liepta.  

Tėvų pavyzdys

Tačiau pagalvokime, kaip mes reaguotume, jeigu lygiai taip pat pasielgtų maži vaikai mūsų atžvilgiu? Kaip mes jaustumėmės, jeigu vaikai kumščiu duotų į stalą, trepsėtų kojomis ir šauktų ant mūsų? Mes tai pavadintume įniršio priepuoliu ir be abejonės imtumėmės visų priemonių tokio elgesio malšinimui, tiesa? Tad kodėl mes, suaugusieji, galvojame, kad taip galime elgtis su savo vaikais? Gal būt dabar pats metas prisiminti tai, ką apaštalas Paulius rašė Dievo bažnyčiai: „Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška..“ (1 laiškas Korintiečiams 13, 11).

Tenka pastebėti, kad ne mažai jaunų tėvų daliai šiandien jau pavyksta išvengti tokio elgesio, bet daugeliui tėvų tai yra vis dar vienintelis būdas priversti vaikus paklusti. Nuo ilgų darbo valandų ir įtampos pervargę tėvai greitai praranda savitvardą ir pradeda šaukti ant savo vaikų, nes, atrodo, kad tai vis dar veikia, nes vaikai puikiausiai žino, kad kai tėvai pradeda šaukti, neretai skaudi bausmė jau ne už kalnų.

Tėvystės iššūkiai

Taip, tėvystė išties visuomet yra pripildyta nuolatiniais iššūkiais, tačiau jeigu vaikų auklėjimo pagrindas būtų ne kumščiai į stalą, šaukimas ar rėkimas, bet meile apgaubtas supratimas ir troškimas patenkinti pagrindinius vaiko santykių poreikius, tuomet vaikams būtų žymiai lengviau paklusti. Kitaip tariant, vaikai, kurie žino, kad jie yra besąlygiškai mylimi – ne dėl kažkokios priežasties, t.y. ne dėl to, kad jie padarė kažką gero, bet vien dėl to, kad jie yra – retai slėps nepasitenkinimo jausmą, kuris yra pagrindinis elementas verčiantis vaikus sunkiai paklusti. O kai tiksliai žinosime dėl ko mūsų vaikas yra nepatenkintas, bus žymiai lengviau rasti nepaklusnumo priežastį ir ją pašalinti.

Tad stenkitės nepakliūti į prievartos ir smurto spąstus. Geriau pradėkite išmintingai veikti prieš pradedant šaukti ir vaikai išmoks paklusti jums dar nepraradus savitvardos. Tai nereiškia, kad turėsite neklystantį vaiką. Mes visi darome klaidas – ir tėvai, ir vaikai. Tačiau pagrindinis tėvystės tikslas yra skatinti vaikus tapti drausmingais ir jeigu vaikai yra drausmingi, tuomet nėra pagrindo jaudintis dėl paklusnumo.