Kaip manote, kodėl statybininkai pradeda statyti namą nuo pamatų? Juk daug įdomiau būtų pradėti iškart nuo virtuvės ar svetainės, tiesa? Atsakymas aiškus. Jei nepadėti geri pamatai, namas, kad ir koks gražus ir patrauklus bebūtų, greitai sugrius.
Taip, kaip fizinis namas negali stovėti be pamatų, taip ir dvasiniai namai, sukurti vyro ir žmonos, be tinkamo pamato išsilaikyti negali. O koks pamatas yra reikalingas siekiant sukurti laimingą santuoką? Šventasis Raštas pateikia štai tokį atsakymą: „Jei Viešpats nestato namų, veltui triūsia tie, kurie juos stato.“ (Psalmių 127, 1)
Taigi, pirmiausia turime pasišvęsti bendravimui su Dievu, iškelti Jo valią aukščiau savo norų ir troškimų ir tik tada galėsime sėkmingai pasišvęsti savo sutuoktiniui ir sukurti laimingą bendrą gyvenimą!
Kai kam tai tikras iššūkis, tiesa? Iškelti Dievo valią aukščiau savosios prieštarauja mūsų prigimčiai, kuri teigia „Aš geriausiai žinau kaip tvarkyti savo gyvenimą“. Dauguma porų, santuokos dieną stovėdami bažnyčioje prie Dievo altoriaus, net nesivargina pasitarti su Dievu apie savo planus „pastatyti“ laimingus namus. Jie ateina į santuoką be jokio projekto ir iškart pradeda statyti romantikos, vaikų, karjeros, socialinio statuso ir finansinio stabilumo „sienas“, neturėdami tvirto pamato, Dievo valios pamato, ant kurio viskas laikosi. Kurį laiką gyvenimas gali klostytis visai neblogai, bet kaip ir namas Jėzaus pateiktame palyginime (žr. Evangelija pagal Matą 7, 26-27), pastatytas ant smėlio, taip ir jų varganas „namas“, užėjus sunkumų audrai, sugriūna. Ir tuomet pasirodo, kad visas jų darbas pastatyti laimingus namus nuėjo veltui.
Mes turime sugrįžti į pradžią, t.y. apsivalyti nuo susikaupusių šiuolaikinių pseudomokslo žargono šiukšlių ir pradėti viską nuo pradžios. Bet kokioje gyvenimo srityje Dievas turėtų būti pirmoje vietoje – Jo valia turėtų būti aukščiausia, o Jo nurodymai – svarbiausi. Jei pirmiausia padėsime tokį pagrindą, tuomet galėsime remtis paties Dievo pažadais, kad Jis vadovaus mūsų gyvenime ir patenkins mūsų širdies troškimus (žr. Psalmių 34, 5; Patarlių 3, 5-6).
Kodėl yra svarbu tartis su Dievu dėl laimingos santuokos?
Svarbiausias ir pagrindinis laimingos santuokos principas – konsultacija su Dievu, nes Dievas yra santuokos įkūrėjas. Dievas yra vyro, moters ir santuokos Kūrėjas. Apie tai rašoma Šventajame Rašte Pradžios knygoje 2, 7.18-24.
Ten sakoma, kad po šešių dienų gausios ir nuostabios kūrybos, Viešpats priartėjo prie žemės ir nulipdė geriausią kūrinį – vyrą. Džiaugsmo sukūryje, kuris vainikavo šį įvykį, Dievas pamatė, kad vyras, nors ir buvo tobulas, tačiau kažko trūko. Jis buvo vienas. Tuomet Dievas ištarė (pirmą kartą per visą kūrimo savaitę): „negera“ (18 eilutė).
Tuomet Kūrėjas užleido ant vyro švelnų, gilų miegą ir paėmęs dalį iš paties Adomo kūno, padarė pirmąją moterį. Atsibudęs Adomas pamatė gražiausią kada nors jo matytą kūrinį. Dievas, šventasis dangiškasis Tėvas, džiaugdamasis Adomo susižavėjimu, atvedė moterį ir „atidavė“ ją Adomui kaip savo „dukterį“ ir pats atliko pirmąją santuokos ceremoniją (Pradžios 2,22).
Trykštantis emocijomis, Adomas atidžiai pažiūrėjo į moters nuostaba pripildytas akis, paėmė už rankų ir ištarė pirmuosius santuokos įžadus: „Štai kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno“ (Pradžios 2,23).
Adomas su džiaugsmu pripažino, kad jis ir Ieva priklausė vienas kitam. Maždaug po 4 000 metų Jėzus pakartotinai pašventino ir pagerbė savo įkurtą instituciją sakydamas: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Evangelija pagal Matą 19,6).
Norint turėti sėkmingą ir laimingą santuoką svarbu žinoti ir santuokos tikslą
Gal ir nuskambės tai elementariai, tačiau principas dėl santuokos tikslo žinojimo yra ta vieta, kur daugelis suklysta. Atidžiai apmąstykite neigiamas priežastis, kurias surinko keletas santuokos ir šeimos ugdymo specialistų, dėl kurių dažnai yra kuriamos santuokos:
- Dėl pykčio ar keršto tėvams.
- Dėl žemos savivertės pakėlimo tikintis, kad santuoka padės jaustis pilnaverčiu ir suteiks prasmę gyvenimui.
- Dėl noro būti savo būsimo sutuoktinio dvasiniu gydytoju ir patarėju.
- Dėl noro išvengti socialinės atskirties, t.y. bėgimas nuo senbernio ar senmergės etiketės.
- Dėl vienatvės baimės.
- Dėl nusivylimo buvusia meile siekiant palengvinti santykių nutraukimo skausmą.
- Dėl nenoro įskaudinti sužadėtinį (baimė dėl sužadėtinio jausmų išsiskyrimo atveju, nors puikiai suprantate, kad santuoka nėra išeitis iš padėties).
- Dėl noro pabėgti iš nelaimingų namų tikintis, kad santuoka taps oaze.
- Dėl įvykusio nėštumo.
- Dėl to, kad turėjote lytinių santykių.
Kaip jau supratote patys tai yra labai netinkamos priežastys santuokai. Tačiau daugybė porų pasirenka būtent tokį kelią vien tam, kad po penkerių ar šešerių metų suvoktų ką padarė.
Bet yra geresnių priežasčių santuokai. Gilesnis Dievo Žodžio tyrinėjimas atveria bent jau septynias pagrindines teigiamas santuokos priežastis:
- Dėl noro bendrauti (natūrali vienatvės pabaiga).
- Dėl noro dalintis gyvenimo iššūkiais tarpusavyje.
- Dėl noro kurti šeimą ir skatinti socialinę tvarką.
- Dėl noro išsaugoti savo tautą.
- Dėl noro patenkinti lytinį potraukį Dievo numatytu būdu.
- Dėl noro mylėti ir suprasti kas yra meilė (santuokoje patiriami patys giliausi jausmai).
- Dėl noro atspindėti Dievo meilę kitiems.