Kaip išmokti skirti laiką savo šeimai

Kim yra vieniša trijų vaikų motina. Ji dirba dviejuose darbuose, bet nežiūrint to, jai vos užtenka pinigų pragyventi ir nuolat jaučiasi pavargusi. Ji norėtų kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, bet po ilgos darbo dienos, ilgo vairavimo automobiliu kamščiuose, po ilgo sukinėjimosi virtuvėje, namų ruošos, skalbimo, pagalbos vaikams ruošiant pamokas (o juk dar vežioja juos į muzikos ir sporto užsiėmimus) tai pareikalautų iš jos per daug jėgų…

Džekas ir Liusė vedę dvylika metų. Jie turi du vaikus pradinukus. Ji yra fizioterapeutė, jis – apskaitininkas. Liusė dirba netoli namų, o Džekas mieste, maždaug valandą kelio nuo namų. Liusė išeina į darbą anksti, o Džekas suruošia vaikus ir nuveža juos į mokyklą. Po darbo Liusė paima vaikus iš mokyklos, maitina juos, padeda ruošti pamokas, tvarkosi, tada grįžta Džekas. Abu jie vakarieniauja, vaikai tuo metu žiūri televizorių. Kai vaikai sugula miegoti, vyras ir žmona jau nebeturi jėgų ir ūpo nei vienas kitam, nei bet kam kitam… Ar šios istorijos kažkuo primena jūsų gyvenimą?

Žiūrėk, dramblys!

Matome, jog abi šeimas išsekino per didelis užimtumas ir dabar jos patiria nusivylimą. Jų viltys žlunga. Karjeros siekimas, šeima, namai ir kiti svarbūs dalykai gyvenime, atrodo, nesuderinami. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo, kai darbo krūvis, kad išgyventumei, yra toks didelis? Ar toks gyvenimas nėra panašus į sūpynes, kurių viename gale sėdite jūs, o kitame – dramblys? Nėra lengva išlaikyti pusiausvyrą, kai vienas sūpynių galas nepalyginamai sunkesnis už kitą. Sūpynėmis daug smagiau suptis, kai svoris abiejose pusėse yra panašus.

Dažniausiai mes esame taip užsiėmę, stengdamiesi įveikti kalnus darbų, kad net neturime laiko sustoti ir pagalvoti apie tai, ką darome, kodėl darome ir kokie yra mūsų prioritetai, ką prarandame per savo darbus ir ką galima būtų padaryti kitaip…Tad trumpam nulipkime nuo „supynių“ ir ramiai sėdėdami (galbūt saulės atokaitoje) pažiūrėkime iš kitos pusės į „dramblį“, sėdintį ant mūsų gyvenimo supynių…

Jeigu jūsų draugai, kolegos, vyras, žmona ar vaikai pamėgintų atspėti, kas jums gyvenime yra svarbiausia, ar tas sąrašas skirtųsi nuo jūsų surašytų prioritetų? Rimtai pamąstykite, ar jūsų vaikai galvoja, kad jie yra jums svarbiausių dalykų sąrašo viršuje? Ar jiems neatrodo, kad jie yra mažiau svarbūs už jūsų sėkmę darbe, namus ir pomėgius?

Atidžiai pamąstykite!

Meskite iššūkį savo lūkesčiams. Ar manote, kad jums pavyks padaryti viską, ką padarė jūsų tėvai, draugai, kaimynai per tą patį laikotarpį? Ar realūs yra jūsų užmojai? Ar galite būti sau šiek tiek atlaidesnis?

Planuokite!

Pasinaudokite darbo kalendoriumi ir įsitikinkite, kad surašėte ten visus susitikimus ir šeimos šventes. Jei reikalingas laikas pasiruošti dar kokiam nors įvykiui, jį taip pat pažymėkite kalendoriuje. Apsaugokite šeimos šventes ir vakarus nuo trukdžių. Peržvelkite savaitės įvykius prieš ir po svarbių įvykių ir pasilikite sau dvigubai daugiau laiko, jei nutiktų kas nors netikėta.

Sudarykite dienos darbų sąrašą. Gal yra tokių darbų, kuriuos galima atlikti kas antrą dieną ar kartą per savaitę, arba pavesti atlikti kam nors kitam? O jeigu turite lėšų, sumokėkite tam, kas galėtų padaryti tą darbą. Vaikai gali atlikti labai daug namų ruošos darbų, ypač, jei pavyksta nuteikti juos taip, kad jie tai darydami jaustųsi maloniai. Kad taip būtų, vertinkite tai, ką jie daro, o nepriekaištaukite dėl to, ko nepadaro. Vaikų įtraukimas į namų ruošos darbus ugdo gerus gyvenimo įgūdžius ir pakelia jų savigarbą. Visa šeima retsykiais pavalgykite mieste, ypač kai būna tam tikros akcijos (pvz., dvi picos už vienos kainą), pasivaišinkite prekybos centrų kavinėse.

Ar yra darbų bei naudingų dalykų, kuriuos galima sujungti? Užuot ėjęs į sporto salę vienas, galbūt galėtumėt rasti malonų ir aktyvų būdą praleisti laiką kartu su šeima ar draugais ir tuo pat metu pasportuotumėt. Namų ruoša taip pat gali būti mankšta, greitas pasivaikščiojimas darbe pertraukos metu irgi puikiai atpalaiduoja.

Skirkite laiko šeimos nariams ne tik tada, kai jie serga ar jiems reikia ypatingos priežiūros bei dėmesio, bet ir tada, kai atrodo, jog niekam nieko nereikia. Parodykite, kad šeima yra svarbesnė už darbą, ir kad jums malonu kartu su savo artimaisiais leisti laiką.

Dėkite pastangas!

Skirkite laiko atrasti tai, kas padeda kiekvienam šeimos nariui pasijusti mylimam, pajausti širdžių artumą; padarykite viską, kad sustiprintumėte tuos ryšius: dažniau ištarkite padrąsinimo žodžius, dovanokite malonias smulkmenas, padėkite vienas kitam, praleiskite laiką kartu, nebijokite išreikšti meilės ir šilumos savo mylimiesiems.

Kaip dar būtų galima palengvinti savo gyvenimą? Jei vaikai turi mažiau žaislų, bus mažiau netvarkos. Mažiau užgriozdintus namus lengviau tvarkyti… Jei nenaudojami daiktai atiduodami ar parduodami, tada atsiranda daugiau vietos reikalingiems ir norimiems daiktams.

Būkite kartu!

Gaminti valgį kartu su šeima gali būtu smagu. Yra ir paprastų užduočių, kurias gali atlikti net maži vaikai, pavyzdžiui, užtepti ant duonos sviestą ar padengti stalą. Išnaudokite laiką prie stalo. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad mažiau nei trečdalis žmonių kartu su savo šeima valgo tik kartą per savaitę. Valgyti prie vieno stalo ir kalbėti apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra puikus būdas vaikams ugdyti bendravimo įgūdžius ir parodyti, kad jums įdomu tai, kas jiems rūpi.

Keliaukite kartu!

Turėkite vieną laisvą dieną per savaitę. Galbūt atrodys, kad padidės krūvis kitomis savaitės dienomis, bet per amžius nusistovėjęs principas, reikalaujantis skirti kūnui ir protui atsipalaidavimo dieną, kad lengviau būtų pakelti savaitės rūpesčius, pasiteisina. Kai pasiimate laisvadienį, nusistatykite tą dieną neatlikinėti jokių namų ruošos darbų, neruoškite pamokų, neapsipirkinėkite, nesiimkite jokių reikalų. Viską, ką reikia daryti per savaitę, dabar atidėkite į šalį ir, kad gyvenimas vėl įgautų pusiausvyrą, darykite tai, ko įprastai nedarote. Jei visą savaitę sunkiai dirbote, savaitgalį užsiimkite malonesne veikla. Jei buvot išvykę, tai šiomis dienomis būtinai praleiskite laiką su šeima. Jei triūsėte patalpoje, išeikite kartu į lauką. Jei buvote triukšmingame, dulkėtame mieste, suraskite parką ar ramybės oazę užmiestyje. Jei darbas buvo įtemptas, sugalvokite, kaip būtų galima atsipalaiduoti.

Dabar net politikai teigia, kad mums reikia būti truputį laimingesniems, o ne turtingesniems. Tai, kas padaro gyvenimą laimingesnį, nereikalauja papildomų išlaidų. Tad pamąstykite, ką jums ir jūsų šeimai reiškia laimė, ir kaip jos turėti daugiau? Kaip laimė jums siejasi su džiaugsmu praleisti laiką kartu su savo šeima, draugais?

Išskaidykite darbus!

Sudarykite namų ruošos darbų tvarkaraštį, kad nejaustumėt būtinų darbų naštos, kuri turbūt yra didesnė už jus… Suskaidykite užduotis į mažesnes. Užuot tvarkę visą namą iškart, sutvarkykite po kambarį kasdien. Kartą per savaitę ar mėnesį sutvarkykite vieną kambarį nuodugniai. Galbūt yra darbų, kuriuos už nedidelį mokestį kas nors gali atlikti už jus, kai jūs tuo tarpu padarysite savo mėgstamus darbus.

Kas jums padeda atsigauti? Sudarykite veiklos sąrašą, kuriame būtų įtrauktas dešimties minučių poilsis, pusės valandos poilsis, pusės dienos poilsis ir t. t. Bent dešimt minučių per dieną padarykite tai, kas suteikia ramybę ir džiaugsmą. Kai turėsite laiko sau, surasite būdų, kaip padaryti laimingesnę bei ramesnę ir šeimą.

Kiekvienam šeimos nariui suteikite viltį. Suplanuokite įvykių sąrašą. Prieš kiekvieną išvyką ar įvykį, visi susėskite ir kartu viską aptarkite. Tegul kiekvienas šeimos narys iš eilės parenka, kur ir ką veiks. Kai turite viltį ateičiai ir malonius atsiminimus iš praeities, gyvenimas suteikia pasitenkinimo jausmą.

Keletas klausimų, kurie padės jums įvertinti savo gyvenimo kokybę:

  • Pamąstykite, kiek tai, ką jūs darote šiandien, bus svarbu po dešimties metų?
  • Pamąstykite, kokias vertybes norite įdiegti savo vaikams, kalbant apie šeimyninį gyvenimą bei santykius, ir kaip jūsų veikla šeimoje praktiškai įtvirtina tas vertybes? (Kai vaikai suaugs ir su savo draugais kalbėsis apie vaikystę, ką norite, kad jie prisimintų ir pasakotų savo bičiuliams?)
  • Pamąstykite, ko iš jūsų gyvenimo pasimoko kiti žmonės?
  • Pamąstykite, ar neatėjo metas daryti kai kuriuos pokyčius savo gyvenime? Ar būtų mažiau streso ir jaustumėtės geriau, jei turėtumėte mažiau apmokamą darbą, bet arčiau namų?
  • Ar gyvenimas taptų geresnis, jei gyventumėte pigesniame rajone? Jei gyventumėte arčiau savo artimųjų, ar galėtumėte labiau padėti vieni kitiems, kai reikalinga pagalba?
  • Pamąstykite, jei pradėtumėte gyvenimą iš naujo, kuo jis skirtųsi nuo dabartinio, ir kaip susigrąžintumėte tuos gerus dalykus, kurie šiuo metu yra pamiršti?

Išvardinkite dešimt žmonių, kurie jums yra labai svarbūs. Jei kiekvienas iš jų duotų po vieną patarimą apie tai, kaip padaryti jūsų gyvenimą laimingesnį, ką jie jums pasakytų?

Pamąstykite, kokie yra jūsų gyvenimo prioritetai?

Pateiktą sąrašą sudėliokite eilės tvarka pagal svarbą (1 – labai svarbu, 10 – mažai svarbu):

  • Sveikata ir mankšta
  • Santykiai šeimoje
  • Laikas su draugais
  • Hobis ir laisvalaikis
  • Gyvenamo būsto pagerinimas
  • Tikėjimas ir dvasinė veikla
  • Darbas
  • Automobilis
  • Asmeninis tobulėjimas (mokslai, pasiekimai ir pan.)
  • Įsitraukimas į bendruomeninį gyvenimą bei savanorišką visuomeninę veiklą
Autorius: Karen Holford

Versta iš: Life info, t. 5,  Nr. 5

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.