Klausimas: Kaip mes galime prisidėti prie vaikystės ir tyrumo saugojimo šių dienų pasaulyje? Kiek sugebame išsaugoti tą tyrumą ir trapumą?

Atsakymas: Mano nuomone, niekas negali pakeisti darnios, tarpusavyje nuolat bendraujančios šeimos. Kai vaikai yra „sotūs“ pilnaverčiu dvasiniu, emociniu, intelektualiu bendravimu savo namuose, savo šeimoje, tuomet jie jaučiasi saugūs, o per tai tampa atsparūs visokiems „netyrumo“ virusams, kurių šiandien apstu juos supančioje aplinkoje. Kas gi yra vaikystė ir jos tyrumas be mylinčios šeimos? Todėl stiprindami ir palaikydami šeimas, padėdami joms tapti darnesnėmis bei tvirtesnėmis, tuo pačiu padėsime išsaugoti tą brangiausią gyvenime akimirką – vaikystę. Tačiau, kol būsime abejingi šeimų likimui, tol blogis nuodys vaikystę ir jos tyrumą.

Klausimas: Kaip galime padėti savo vaikams, kuriems tenka augti ir bręsti cinizmo ir smurto ūke?

Atsakymas: Kalbos čia nepadės, nes vaikai veikia kaip kopijavimo mašinos (kompiuterio kalba „copy“ > „paste“). Juk dauguma vaikų žaidimai ir žaislai taip pat yra suaugusiųjų gyvenimo kopijavimas. Ir jeigu jie niekur negali gauti tinkamo pavyzdžio, kuriuo galėtų sekti, niekas nepadės – jokios metodikos, jokie pamokymai, jokios instrukcijos ir t. t. Aplinkos ir kultūros poveikis yra toks stiprus suaugusiems, tai ką kalbėti apie vaikus? Jeigu dauguma suaugusiųjų negali atsispirti „bandos“ madoms ir kritusioms moralinėms normoms, tai kaip vaikai patys iš savęs galėtų tai padaryti? Todėl tik tuomet, kai šalia vaikų bus geras, tinkamas, matomas ir galimas jiems „paliesti“ gyvas pavyzdys, kurį būtų galima kopijuoti, tai, kas yra priešinga cinizmui ir smurtui, tik tuomet jiems bus suteikta reikiama pagalba. Ir aišku, norėdami kalbėti apie pilnos „komplektacijos“ pagalbą savo atžaloms, neišvengsime tokių terminų, kaip puolimas, nuodėmė, Dievo meilė, atpirkimas, nuodėmių atleidimas, išgelbėjimas, Šventosios Dvasios veikimas. Jeigu vaikai nebus supažindinti su didžiuoju dievišku atpirkimo planu, tuomet net ir geras gyvas pavyzdys nebus pakankamai stiprus išsaugoti juos nūdienos pasaulyje.

Klausimas: Kiek šioje vietoje gali padėti knyga ar kitokia animacija?

Atsakymas: Knyga, kad ir kokios būtų technologinės naujovės, liks pačia svarbiausia ir reikšmingiausia vaikų ugdymo priemone. Kodėl? O gi todėl, kad taip yra sukurtos žmogaus smegenys – joms reikia laiko „suvirškinti“ gautą maistą t. y. mintį, idėją, žinią. Televizija, kompiuterija, internetas ir panašūs dalykai tik „kemša“ maistą į „skrandį“, bet nepalieka laiko tai tinkamai „suvirškinti“, todėl šiandien daugumas ir skundžiasi įvairiais emociniais, dvasiniais ir psichologiniais skausmais bei sutrikimais. O knyga kiekvienam skaitytojui leidžia pagal jo individualius poreikius skirti laiką tinkamai ir pilnai „suvirškinti“ visas gautas naujas mintis ir idėjas. Taigi knygos vertė ir svarba yra neišmatuojama. Ne veltui ir Dievo Žodis buvo užrašytas ant „popieriaus“, kad žmogus turėtų laiko visa tai apmąstyti.

Klausimas: Kokios vaikiškos literatūros šiandien labiausiai trūksta?

Atsakymas: Nuėjus į knygynus atrodytų, kad šiandien jau nieko nebetrūksta. Bet vis dėlto drįsčiau pasakyti, kad trūksta motyvuojančios (įkvepiančios) siekti užsibrėžtų ir sunkių tikslų bei skatinančios nebijoti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus literatūros. Kažkaip šiandien viskas, netgi ir per knygas (o ypatingai per visas TV reklamas) stengiamasi pateikti taip, lyg viską galima lengvai ir nerūpestingai gauti ar pasiekti tarsi vieno mygtuko paspaudimu (kaip TV pultelyje). Tačiau, kaip žinome, gyvenimas yra visai kitoks. Todėl tinkamai su knygomis ugdomi vaikai ar jaunimas galėtų pasiekti savo gyvenime žymiai daugiau nei tai daro dabar.