Ar žinote, kad nėra namų be dūmų?

Deja, kai kurie puoselėja iliuziją, kad gera santuoka turi būti be pykčio. Jie mano, jog laimingos, sveikos santuokos požymis yra taip vienas kitam atsidavę sutuoktiniai, kad jie niekada nesipyksta, nesiginčija, nekyla jokių nesutarimų. Tokią iliuziją gali susikurti tik tokie žmonės, kurie „bet kuria kaina“ siekia taikos ir slepia savo tikruosius jausmus bei emocijas po gražumo, pretenzijų ir vengimo išore, patys nesuvokdami, kad neigia arba iškraipo realybę.

Ar žinote, kad pyktis yra antrinė emocija?

Pyktis tik signalizuoja, jog kažkur giliau slypi skausmo šaltinis. Viena iš pagrindinių taisyklių norint porai įveikti savo pyktį pirmiausia yra pripažinti jo buvimą, o paskui aptikti už pykčio slypintį susierzinimą, nuoskaudą bei skausmą*. Atpažinusios pyktį ir išsiaiškinusios įsižeidimo bei nuoskaudos priežastis, poros ras kelią į supratimą, sprendimą bei ryšį.

*(Susierzinimas – tai viskas, kas žmogui trukdo pasiekti savo tikslą ar gauti tai, ko jam reikia. Nuoskauda – tai širdgėla, kurią patiriame, kai kažkas niekina, menkina, žemina, kritikuoja ar sarkastiškai mus pašiepia. Skausmas – tai fizinis arba psichologinis skausmas, kylantis dėl blogų santykių, ligos ar kitų priežaščių).

Ar žinote, kad pyktis taip pat yra ir prisirišimo požymis?

Tai įrodymas, kad mes tikimės, jog bus sureaguota į mūsų susierzinimą, nuoskaudą ir skausmą kuriuos artimas žmogus mums sukėlė. Mokėjimas užmegzti su artimu žmogumi ryšį, pasakyti, kad gailimės ar suteikti teisę ir jam įsižeisti – veiksmingiausias būdas įveikti savo pyktį. Dievas ragina mus ne pulti, o atleisti.

Ar žinote, kad pyktis blokuoja mūsų gebėjimą mylėti vienas kitą bei slepia mūsų nuoskaudas ir emocinį skausmą?

Kai žmogus supyksta, jį įkvepia jo protą užpildanti bei visą jo esybę užvaldanti jėga. Daugelis net nesuvokia, kaip jų pyktis gali veikti jų elgesį bei nuspalvinti jų požiūrį į save, kitus ir pasaulį. Jie nepripažįsta, jog pyktis gali labai greitai pažeisti jų santuokinį ryšį ir užgesinti jų meilę vienas kitam.

Pykčio išreiškimas ir patyrimas – dar viena labai svarbi kliūtis, kurią santuokoje turi įveikti sutuoktiniai. Tai iš tiesų dažniausia porų demonstruojama emocija, aiškiausiai atskleidžianti kovą dėl valdžios ir kontrolės bet kokiuose artimuose santykiuose.
Santuokoje pyktis dažnai būna kur kas didesnė problema nei bet kuriuose kituose santykiuose, kadangi tarp sutuoktinių yra artimas ryšys ir jie kasdien bendrauja vienas su kitu. Jie gali lengvai nusivilti ar supykti vienas ant kito, kovodami su tarpusavio skirtumais, arba susierzinti, kai jų partneris nesikeičia ar nepasiduoda jų įtakai ar kontrolei. Be to, santuokinis ryšys gali būti labai pažeidžiamas įtampos ir streso, kai sutuoktiniai išlieja vienas ant kito piktus jausmus, kurie iš tikrųjų turi būti nukreipti į kitus žmones, situacijas ar šeimos narius.

Pykčio ir negatyvizmo poveikis santuokoms, kurios į tai pasineria, gali būti išties pražūtingas. Poros, kurios tinkamai nesuvokia savo pykčio ar jo nevaldo, rizikuoja prarasti savo bendravime susikurtą šilumą, artimumą ir intymumą. Kai du žmonės įsivelia į pakartotinus apsikeitimo piktumais epizodus, greitai pasistato baimės ir nepasitikėjimo
užtvaras, priverčiančias juos tapti labiau susikausčiusius ir pasirengusius gintis vienas nuo kito. Naudodami aiškiai neproduktyvius metodus, jie sustiprina ryšio nebuvimo jausmą – taip atsiranda susvetimėjimas ir beviltiškumas.

Parengta pagal knygą „Artimumo ieškojimas santuokoje„, Bryan Craig, 2009