Remiantis Šv. Rašto mokymu, atliktais socialinių tyrimų rezultatais ir gautais statistikos duomenimis galima numatyti lemiamus sėkmingos santuokos faktorius, kurie yra svarbūs mūsų vakarietiškoje kultūroje.
Pažinties ir draugystės trukmė – stipriausios santuokos yra tuomet, kai artimos pažinties ir draugystės laikas yra ne mažiau kaip 3 metai. Kuo ilgiau ir geriau partneriai pažįsta vienas kitą, tuo sėkmingesnė bus jų santuoka.
Besituokiančiųjų amžius – šis faktorius yra labai stipriai susijęs su sėkmingos santuokos tikimybe. Statistiškai stipriausios santuokos yra tos, kai besituokiančiųjų amžius yra virš 25 metų. Tai susiję su emociniu bei finansiniu stabilumu, t.y. su galimybe išlaikyti savo šeimą ir tinkamai ja pasirūpinti. Skyrybų tarp susituokusių paauglių yra dvigubai daugiau, nes paaugliai įprastai tuokiasi dėl nelaukto nėštumo ir jie nėra pajėgūs tinkamai pasirūpinti savo šeima.
Priešsantuokinis tyrumas – šis faktorius taip pat tiesiogiai susijęs su sėkminga santuoka. Stipriausios santuokos yra tuomet, kai poros iki santuokos neturėjo jokių lytinių santykių. Skyrybų tarp sutuoktinių yra dvigubai daugiau ten, kur jaunoji per savo vestuves buvo nėščia ar iki santuokos turėjo lytinius santykius.
Religinis tapatumas – stipriausios santuokos yra tuomet, kai besiruošiantys susituokti turi panašią pasaulėžiūrą arba išpažįsta tą pačią religiją. Tai įtraukia ne tik tos pačios bažnyčios lankymą, bet ir pasišventimo lygį bei savanorišką aktyvumą religinėje veikloje. Kuo labiau abu partneriai yra įsitraukę į tikėjimą, tuo stipresnės santuokos ir, priešingai, kuo sekuliaresni žmonės, tuo skyrybų skaičius didesnis. Tačiau statistika rodo, kad jei sutuoktiniai išpažįsta skirtingas religijas t.y. jei vienas yra katalikas, kitas – protestantas, arba vienas – judaistas, o kitas – musulmonas, tuomet skyrybų skaičius yra gerokai didesnis nei tarp tų, kurie visai neišpažįsta jokios religijos.
Socialinis sluoksnis – stipriausios santuokos yra tuomet, kai sutuoktiniai yra iš tos pačios socialinės aplinkos. Statistika rodo, kad kuo aukštesnis susituokusių porų socialinis sluoksnis (turima omenyje profesija, pareigos ir gaunamos pajamos), tuo skyrybų skaičius mažesnis. Kitaip tariant, šeimos pajamos turi labai didelę reikšmę santuokos sėkmei. Kai nekreipiama dėmesio į partnerio socialinį sluoksnį, sutuoktiniai turi daugiau konfliktų ir skyrybų skaičius tarp jų yra didesnis nei tarp to paties socialinio lygmens. Kodėl? Todėl, kad skirtingo socialinio lygmens žmonės išvysto savitą pasaulėžiūrą ir vertybių sistemą, o tokioje intymioje aplinkoje kaip santuoka skirtinga pasaulėžiūra ir skirtingos vertybės labiausiai ir sukelia nesusipratimus ir iš jų kylančius konfliktus.
Išsilavinimo lygis – stipriausios santuokos yra tuomet, kai sutuoktiniai yra to paties išsilavinimo. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad skyrybų yra mažiau tarp tų, kurie daugiau metų iki santuokos praleido studijuodami, kitaip tariant, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Ir priešingai, skyrybų skaičius statistiškai didesnis tarp tų, kurie turi nebaigtą vidurinį ar tik vidurinį išsilavinimą. (Taigi, nešvaistykite veltui savo brangaus laiko).
Tėvų pavyzdys – stipriausios santuokos yra tų porų, kurių tėvai yra neišsiskyrę. Įdomu yra ir tai, kad tėvų skyrybos kažkaip persiduoda vaikams ir jie seka jų pavyzdžiu, o ypatingai tai labiau neigiamai veikia vaikinus nei merginas.