Tėvystė yra neįkainojama
Padaryti šeimą laiminga nėra vien tik žmonos ar motinos reikalas. Tėvas taip pat turi išreikšti didelį susidomėjimą savo šeima. Ypatingai jis turi būti jautrus savo gležnos žmonos ir vaikų jausmams. Jis gali užverti duris daugeliui ligų, įtraukiant ir depresiją. Švelnūs, linksmi, džiugūs, šviesūs, malonūs ir padrąsinantys žodžiai bus daug efektyvesni nei daugelis vaistų. Jie suteikia drąsos bei narsos nusiminusiai ir savimi nepasitikinčiai širdžiai. Šviesa ir laimė, atnešta į šeimą švelniais veiksmais ir žodžiais, atsiperka dešimteriopai. Todėl namo grįžti iš darbo jis turi ne susiraukusia kakta, bet su malonia šypsena ir stengtis visų šeimos narių dėmesį nukreipti į mylintį Kūrėją.
Tėvystė yra šventa pareiga
Pagrindinė tėvo pareiga atkakliomis, uoliomis ir pasišventusiomis pastangomis yra „surišti“ savo šeimą, žmoną ir vaikus, į vieną stiprią sąjungą. Žmona iš savo vyro teisėtai laukia ir tikisi meilės, užuojautos, gailestingumo, artimumo bei pagalbos auklėjant vaikus. Vaikai yra tiek pat jo, kiek ir jos ir jie abu vienodai turi būti suinteresuoti jų gerbūviu. Vaikai iš savo tėvo laukia palaikymo ir vadovavimo, todėl jam reikia turėti tinkamą gyvenimo koncepciją ir daryti gerą įtaką savo šeimai. Savo veiksmus ir žodžius jis turi kontroliuoti meile ir Dievo baime, kurie ateina per Šventojo Rašto skaitymą ir tyrinėjimą. Tad tėvo pareiga nėra vien tik uždirbti pinigus savo šeimai, vien tik gerai pasirūpinti savo verslu, bet tai įtraukia ir laiko skyrimą savo šeimai. Dauguma tėvų praleidžia nuostabias galimybes pritraukti ir pririšti savo vaikus prie savęs. Grįžę iš darbo namo, tėvai dažniausiai vietoje to, kad praleistų maloniai laiką su savo vaikais, jį išvaisto sėsdamiesi prie kompiuterio, išmaniojo telefono ar televizoriaus ekrano.
Tėvystė yra didelė atsakomybė
Daugelis esame girdėję, kad vyras ir tėvas yra šeimos galva. Tai tiesa, taip nustatė pats Kūrėjas, bet tai nėra, kaip daugelis šiandien supranta, privilegijuotas postas, o tai yra be galo didžiulė atsakomybė. Tai reiškia, kad savo šeimai jis bus kaip „skydas“, lygiai taip pat, kaip kad skydas yra prie kario krūtinės mūšio lauke. Būti šeimos galva – tai reiškia apsaugoti savo žmoną ir savo vaikus nuo visų pavojų, tai reiškia būti savo šeimos gelbėtoju, jeigu jai iškyla grėsmė, tai reiškia pasirūpinti visais pagrindiniais šeimos poreikiais ir ne tik fiziniais, bet ir intelektiniais, emociniais bei dvasiniais. Todėl kiekvienas vyras, norintis kad jį vadintų šeimos „galva“ ir gerbtų kaip šeimos galvą pirmiausia turi gerai suprasti šio žodžio prasmę ir reikšmę bei įgyti dangiškos išminties tyrinėjant Dievo Žodį (Bibliją arba Šventąjį Raštą) apie Kristų kaip apie Bažnyčios šeimos Galvą ir Gelbėtoją.
Tėvystė yra šeimos kunigystė
Visos šeimos centras yra tėvas. Jo doras gyvenimas, jo rodomas tinkamas pavyzdys savo šeimai ir ypatingai vaikams turi neišmatuojamą vertę. Ne veltui atsirado žaidimas „o jūs vaikai taip darykite, kaip tėvelis daro…“. Todėl drąsiai galime sakyti, kad jis yra namų kunigas, jeigu jo gyvenimui vadovauja pats Dievas per Šventąjį Raštą ir jeigu kas rytą ir vakarą jis Dievui neša maldas už savo šeimą išpažindamas jose savo ir savo vaikų nuodėmes, kurias jis žino. Ir jeigu tėvas nevengia atlikti šios pareigos, tuomet savo šeimai kasdien atneša didžiules palaimas iš dangaus. Bet kad jis galėtų visa tai atlikti ir padaryti, jis pats turi skirti laiko bendrauti su savo Kūrėju. Jis turi skirti laiko asmeninėms Biblijos studijoms ir asmeninei maldai, kad jo paties sielą galėtų supti tyra ir šventa atmosfera, kuri yra reikalinga šeimos kunigui.
Padėka tėvams
Branginkime savo tėvus, gerbkime juos ir suteikime jiems džiaugsmo ne tik padovanodami gėlių, bet ir ištardami padėkos žodį už jų sunkų ir atsakingą darbą rūpinantis savo šeima, kuris jiems yra svarbiausias ir maloniausias dalykas, kurį gali padovanoti jo mylimi žmonės, žmona ir vaikai.