Didžioji šiuolaikinės visuomenės dalis susiduria su aborto moralumu [1]. Šis konfliktas taip pat paveikė daugelį krikščionių, kurie bando prisiimti atsakomybę už žmogaus gyvybės apsaugą priešgimdyminiu periodu ir kartu siekia išsaugoti moters pasirinkimo laisvę. Būtinybė konkrečioms direktyvoms tapo neginčijama, nes bažnyčia, stengdamasi vadovautis Šventuoju Raštu ir pateikti moralines gaires, turi išlikti gerbianti asmeninę pasirinkimo laisvę. Septintosios dienos adventistai aborto klausimą stengiasi susieti su tikėjimu į Dievą, kaip visos egzistencijos Kūrėją ir Palaikytoją, ir atspindint krikščionišką atsakomybę bei pasirinkimo laisvę. Nors pačioje Adventistų bažnyčioje ir egzistuoja kai kurie prieštaravimai šiuo klausimu, žemiau pateikiamos gairės atspindi daugybės principų ir pasisakymų šiuo klausimu esmę. Šios gairės yra paremtos pagrindiniais Biblijos principais, kurie pateikiami šio dokumento gale [2].
1. Priešgimdyminis žmogaus gyvenimo periodas yra nuostabi Dievo dovana. Faktas, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, patvirtina žmogaus gyvybės šventumą ir įrodo, kad priešgimdyminė žmogaus egzistencija turi būti gerbiama. Vis dėlto sprendimai, susiję su žmogaus gyvybe, turi būti priimami atsižvelgiant į faktą, kad pasaulis yra suterštas. Abortas yra didžiulės moralinės atsakomybės reikalaujantis poelgis. Todėl užsimezgusi gyvybė negali būti lengvabūdiškai nutraukta. Abortas leistinas tik esant išties rimtoms priežastims.
2. Abortas yra viena iš skaudžiausių žmogaus nuopuolio dilemų. Bažnyčia turėtų maloningai ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie asmeniškai susiduria su aborto alternatyva. Priėmusiems Evangelijos žinią smerkiantis požiūris turėtų būti svetimas. Krikščionys pasižada tapti mylinčiais ir gailestingais tikinčiųjų bendruomenės nariais, kurie yra pasiruošę padėti gyvenimo kryžkelėje atsidūrusiems asmenims.
3. Bažnyčia, kaip visokeriopą paramą suteikianti organizacija, turėtų realiais, apčiuopiamais būdais akcentuoti požiūrį į žmogaus gyvybės vertę. Šie būdai turėtų būti tokie:
- Šeimyninių santykių gerinimas;
- Abiejų lyčių auklėjimas, remiantis krikščioniškais principais, susijusiais su žmogaus lytiniu gyvenimu;
- Abiejų lyčių atsakomybės akcentavimas planuojant šeimą;
- Raginimas abiem partneriams prisiimti atsakomybę už pasekmes elgesio, neatitinkančio krikščioniškų principų;
- Saugios atmosferos kūrimas aktyviai diskusijai moraliniu aborto klausimu;
- Visokeriopos pagalbos ir palaikymo teikimas moterims, pasirinkusioms gimdyti kriziniu nėštumo metu;
- Reali parama ir raginimai tėvams būti atsakingais vaikų auklėjime. Bažnyčia turėtų pasišvęsti aktyviai dalyvauti naikinant nepageidaujamus socialinius, ekonominius ir psichologinius reiškinius, kurie skatina aborto pasirinkimą, ir atlaidžiai rūpintis tais, kurie išgyvena dėl netinkamų pasirinkimų šiuo klausimu.
4. Bažnyčia netarnauja kaip individų sąžinė; tačiau ji turi nurodyti moralines normas. Bažnyčia netoleruoja aborto dėl tokių priežasčių kaip gimstamumo kontrolė, vienos ar kitos lyties atstovų skaičiaus reguliavimas ar asmeninė nauda. Nepaisant visko, kartais pasitaiko tokių išskirtinių atvejų, kai moteris susiduria su būtinybe pasirinkti esant tokioms svarioms moralinėms ar medicininėms priežastims, kaip akivaizdi grėsmė nėščiosios gyvybei, rimtas pavojus jos sveikatai, įgimta embriono yda, nustatyta atlikus kruopščius tyrimus, taip pat nėštumas, atsiradęs išprievartavimo ar kraujomaišos atveju. Galutinį sprendimą nutraukti nėštumą ar gimdyti po išsamios konsultacijos nėščioji turi priimti pati. Tokiu atveju jai būtina suteikti patikimą informaciją, supažindinti su Biblijos (Šventojo Rašto) principais ir patarti atsiduoti Šventosios Dvasios vedimui. Be abejonės, tokie sprendimai geriausiai priimami mylinčių šeimos narių apsuptyje.
5. Krikščionys svarbiausiu ir pagrindiniu faktoriumi pripažįsta atsakomybę prieš Dievą. Jie stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninės pasirinkimo laisvės ir atsakomybės prieš savo tikėjimo bendruomenę bei plačiosios visuomenės narius ir joje galiojančius įstatymus. Savo sprendimus jie priima kreipdami didesnį dėmesį į Šventąjį Raštą nei į nusistovėjusias visuomenės normas. Todėl bet kokie bandymai paveikti moters sprendimą nutraukti nėštumą ar gimdyti yra laikomi pasikėsinimu į žmogaus pasirinkimo teisę.
6. Bažnytinės institucijos turi būti supažindintos su šiomis gairėmis, kad jų vystoma tolimesnė institucinė strategija būtų harmonijoje su šiuo dokumentu. Asmenims, turintiems religinių ar etinių prieštaravimų šiuo klausimu, neturėtų būti leista dalyvauti su abortais susijusioje veikloje.
7. Bažnyčios nariai turėtų būti padrąsinti dalyvauti tebevykstančiuose svarstymuose sprendžiant moralinės atsakomybės problemą aborto atžvilgiu remiantis Šventuoju Raštu.
[1] Šiose direktyvose abortu yra laikomas bet koks mėginimas nutraukti nėštumą. Tai neliečia kontraceptinių priemonių, kurios skirtos apsisaugoti nuo nėštumo. Dokumente kalbama tik apie aborto atvejį. [2] Pagrindinė šių gairių perspektyva yra parinkta remiantis išsamiu Rašto tyrinėjimu, kuri pateikiama leidinyje „Krikščioniško požiūrio į gyvenimą principai“.