Šiandien mokslinės technologijos leidžia kur kas griežčiau nei buvo įmanoma anksčiau kontroliuoti žmogaus vaisingumą ir dauginimąsi. Šios technologijos leidžia lytiškai santykiauti tikintis, jog nėštumo ir vaiko gimimo bus išvengta. Susituokusių krikščionių poros dažnai linkusios vaisingumą kontroliuoti, o tai sukelia nemažai klausimų, įskaitant religijos, medicinos, socialinę ir politinę sferas. Naujos galimybės suteikia naujus patogumus, ragina naujiems apmąstymams. Turime apsvarstyti daugelį moralės klausimų. Krikščionys, kurie galiausiai privalo priimti asmeninius sprendimus, turi būti tvirtai įsitikinę, kad jų pasirinkimas remiasi bibliniais principais.

Tarp aptarimo reikalaujančių klausimų yra žmogaus kišimosi į natūralius biologinius dauginimosi procesus leistinumo klausimas. Jei kišimasis leistinas, kyla kiti klausimai – kas? kada? kaip? Štai kai kurios mus dominančios temos:

• tikėtina, kad nėštumo kontrolės metodų pasiekiamumą ir naudojimąsi jais skatina išaugęs seksualinis amoralumas;
• vienos lyties (tiek moters, tiek vyro) dominavimas, įskaitant seksualines privilegijas ir išimtines teises;
• socialiniai klausimai, tokie kaip visuomenės teisė jos pačios gerovei veržtis į asmeninės laisvės sritį (ekonomikos ir švietimo sistemos išlaikymo naštos sunkumai);
• ir populiacijos augimo bei gamtinių resursų valdymas.

Pareiškimas, svarstantis nėštumo kontrolės moralumą, turi apžvelgti platesnį kontekstą – Biblijos mokymą apie seksualumą, santuoką, tėvystę ir vaikų vertę bei paaiškinti šių temų tarpusavio sąsają. Atsižvelgiant į žinomą nuomonių skirtumą Bažnyčios viduje, tolesni Biblijos principai pateikiami kaip apmąstymo ir apsisprendimo vadovas.

1. Valdymo atsakomybė. Dievas sukūrė žmogiškas būtybes – vyrą ir moterį – pagal Savo paveikslą su gebėjimu mąstyti ir priimti sprendimus (žr. Izaijo 1, 18; Jozuės 24, 15; Pakartoto Įstatymo 30, 15–20). Dievas pavedė žmonėms viešpatauti žemei (Pradžios 1, 26.28). Šis viešpatavimas reikalauja prižiūrėti ir rūpintis gamta. Krikščioniškas valdymas taip pat skatina prisiimti atsakomybę už žmonių dauginimąsi. Seksualumas, kaip vienas iš žmogiškosios prigimties aspektų, kurį žmogui pavesta valdyti, yra aiškiai apibūdintas kaip derąs su Dievo valia (žr. Išėjimo 20, 14; Pradžios 39, 9; Kunigų 20, 10–21; 1 Korintiečiams 6, 12–20).
2. Palikuonių gimdymo tikslas. Žmogiškos giminės išlikimas yra vienas iš Dievo žmogaus seksualumui suteiktų tikslų (žr. Pradžios 1, 28). Tačiau gali būti manoma, kad santuoka yra numatyta būtent palikuonių auginimui. Šventasis Raštas niekur nepristato dauginimosi kaip kiekvienai porai suteikiamo įpareigojimo, kurį, norint paklusti Dievui, būtina vykdyti. Vis dėlto dieviškasis apreiškimas skiria didelę reikšmę vaikų turėjimui ir aprašo tėvystėje randamą džiaugsmą (žr. Mato 19, 14; Psalmynas 127, 3). Vaikų gimdymas ir auginimas padeda tėvams suprasti Dievą ir ugdyti užuojautą, rūpestingumą, nuolankumą bei nesavanaudiškumą (žr. Psalmynas 103, 13; Luko 11, 13).
3. Vienybės tikslas. Seksualumas santuokoje skirtas susivienijimui, kurį Dievas įsteigė ir atskyrė nuo dauginimosi tikslo (žr. Pradžios 2, 24). Seksualumas santuokoje turi teikti džiaugsmą, malonumą ir pasigėrėjimą (žr. Mokytojo 9, 9; Patarlių 5, 18.19; Giesmių giesmės 4, 16 – 5, 1). Dievas numato, kad poros lytiškai santykiautų nepriklausomai nuo dauginimosi funkcijos (žr. 1 Korintiečiams 7, 3–5). Šis bendravimas ilgainiui stiprina įsipareigojimą ir apsaugo santuokos partnerį nuo neleistinų santykių su kuo kitu nei jo sutuoktinis (žr. Patarlių 5, 15–20; Giesmių giesmės 8, 6.7). Dievo plane lytinis intymumas nebūtinai numato tolimesnį tikslą. Šventasis Raštas nedraudžia vedusioms poroms džiaugtis santuokinių santykių malonumais tuo metu bandant apsisaugoti nuo nėštumo.
4. Pasirinkimo laisvė. Kūrime, o vėliau – per Kristaus išgelbėjimą, Dievas žmonėms suteikė pasirinkimo laisvę ir pasiūlė šia laisve naudotis atsakingai (žr. Galatams 5, 1.13). Sutuoktiniai, priimdami sprendimą dėl nėštumo kontrolės, turėtų vienas kitam būti dėmesingi ir nuodugniai apsvarstyti tiek savo, tiek partnerio reikmes (žr. Pradžios 2, 24). Nusprendusiųjų turėti vaikų pasirinkimas gimdyti nėra be ribų. Apsisprendžiant būtina atsižvelgti į keletą aplinkybių: galimybes išpildyti vaikų reikmes (žr. 1 Timotiejui 5, 8), motinos ir kitų globėjų fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą (3 Jono 2; 1 Korintiečiams 6, 19; Filipiečiams 2, 4; Efeziečiams 5, 25); socialines ir politines vaikų gimimo aplinkybes (žr. Mato 24, 19); pragyvenimo lygį ir globalinių resursų pasiekiamumą. Mes esame Dievo kūrybos valdytojai, todėl, atsiliepdami į kitų reikmes, turime žvelgti virš mūsų asmeninės laimės ir norų (žr. Filipiečiams 2, 4).
5. Tinkami nėštumo kontrolės metodai. Moralus apsisprendimas dėl skirtingų nėštumo kontrolės būdų pasirinkimo ir naudojimo turi būti derinamas su žiniomis, kaip skirtingi apsisaugojimo būdai gali veikti fizinę ir emocinę sveikatą; neturi būti užmirštos ir finansinės išlaidos. Kai kurie nėštumo kontrolės metodai, įskaitant užtvaros metodus, naudojimąsi spermicidais ir sterilizacija, užkerta kelią pastojimui ir yra moraliai tinkami. Kai kurie kiti nėštumo kontrolės metodai* gali sutrukdyti kiaušinėlio išleidimą (ovuliaciją), gali užkirsti kelią kiaušinėlio ir spermos susiliejimui (apvaisinimui) arba jau apvaisinto kiaušinėlio prisirišimui (implantacijai). Dėl neapibrėžtumo, kaip šie metodai veiks kiekvienu konkrečiu atveju, žmonėms, tikintiems, kad saugotina žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, ką tik pateikti metodai gali atrodyti moraliai įtartini. Tačiau, kadangi dauguma apvaisintų kiaušinėlių natūraliai neprisitvirtina ar yra prarandami po prisitvirtinimo, net jei nėštumo kontrolės būdais nėra naudojamasi, hormonai, nėštumo kontrolės metodai ir panašius procesus sukeliančios vidinės įstatomos priemonės gali būti laikomi moraliai leistinais. Abortas – sąmoningas įsitvirtinusio nėštumo nutraukimas – gimdymo kontrolės tikslams yra moraliai nepriimtinas.
6. Piktnaudžiavimas nėštumo kontrole. Nors išaugusios galimybės valdyti apvaisinimą ir apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų vedusioms poroms gali būti naudingos, nėštumo kontrole galima ir piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, įsitraukiantys į iki santuokinius ar už santuokinius lytinius santykius dėl nėštumo kontrolės būdų prieinamumo gali elgtis kur kas laisviau. Naudojimasis kontrolės būdais ne santuokoje gali sumažinti lytiškai plintančių ligų riziką ir/arba padėti išvengti nėštumo. Tačiau seksas už santuokos ribų, nepriklausomai nuo sumažėjusios rizikos, yra žalingas ir amoralus.
7. Gelbėjamasis požiūris. Nėštumo kontrolės metodų prieinamumas vis labiau įpareigoja plėsti švietimą seksualumo ir moralės klausimais. Mažiau pastangų turėtų būti dedama į smerkimą, daugiau – į auklėjimą ir gelbėjamąjį požiūrį, siekiantį kiekvienam asmeniui padėti patirti gilų Šventosios Dvasios veikimą.

*Labiausiai paplitę šio tipo metodai yra vidinės priemonės (gimdoje ar iki jos įstatomi plastikiniai arba metaliniai nuo nėštumo apsaugantys objektai), hormoninės piliulės (įskaitant “kas rytines piliules”), injekcijos ar kontraceptikų implantacija. Kilus klausimams dėl šių metodų, turėtų būti kreipiamasi į mediką profesionalą.

Už šį pareiškimą Septintosios dienos adventistų bažnyčios Generalinės Konferencijos Vykdomasis komitetas balsavo Kasmetiniame pasitarime 1999 metų rugsėjo 29 dieną Silver Springe (Merilendo valstija, JAV).