Pasaulyje sparčiai plinta įgytas imunideficito sindromas (AIDS) ir panašūs sveikatos sutrikimai. Remiantis statistinių duomenų prognozėmis, netrukus daugelyje pasaulio šalių įvairios bažnytinės bendruomenės, kurias sudaro daugiau nei 100 narių, turės bent vieną narį, kurio draugas ar giminaitis serga AIDS.
AIDS plinta dviem pagrindiniais keliais: lytiškai santykiaujant su užsikrėtusiu asmeniu arba per nesterilius švirkštus ir fistules ŽIV (žmogaus imunideficito virusas) infekuotam kraujui ar kraujo produktams patekus į kūną. Apsisaugoti nuo AIDS galima vengiant atsitiktinių lytinių santykių iki santuokos, o santuokoje santykiaujant tik su vienu sveiku ir patikimu partneriu, taip pat vengiant nesterilių injekcijų bei tikrinant kraujo produktų patikimumą.
Adventistai yra įsipareigoję šviesti visuomenę AIDS prevencijos klausimais. Daugelį metų adventistai kovoja prieš narkotikų vartojimą ir platinimą. Adventistai remia seksualinį švietimą, kuris atspindi mintį, kad žmogaus seksualinė prigimtis yra Dievo dovana. Biblijoje aiškiai pasakyta, kad lytiniai santykiai yra skirti tik sutuoktiniams, atsitiktiniai lytiniai santykiai yra neleistini, o šiandien plačiai paplitęs ŽIV yra tokių santykių rezultatas.
Krikščioniškas požiūris į AIDS turėtų būti asmeninis: kupinas užuojautos, atlaidumo ir noro padėti. Jėzaus sekėjai turėtų rūpintis sergančiais AIDS taip, kaip Jis rūpinosi tais, kurie buvo atstumti, nes sirgo tų laikų baisiausia liga – raupsais. Apaštalas Jokūbas siūlo: ,,[…] kas nors iš jūsų jiems tartų: ′Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite′, o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?!“ (Šventasis Raštas, Jokūbo 2, 16)