Kažkur namuose turėjome sutartį su vyresniąja dukterimi, kurią ji pasirašė būdama vienuolikos ar dvylikos metų. Šioje sutartyje ji pasižadėjo mamai ir man nevesti mūsų iš proto, kai ji taps paaugle. Kai jai suėjo septyniolika, aš beviltiškai bandžiau surasti tą sutartį. „Kur sutartis?” – klausiau aš, – „man jos reikia dabar!”
Bilas Kosbis (Bill Cosby) buvo teisus sakydamas, kad patys kūdikiai yra kalti dėl klaidinančios reklamos apie vaikus. Parsineši namo tą mažą ryšulėlį – kūdikėlį – ir stebiesi džiaugdamasis kiekvienu jo gugavimu, šypsenėle, burbuliavimu vien dėl to, kad maždaug po keturiolikos metų tas pats „kūdikėlis“ ant tavęs bambėtų, verstų visas „šiukšles” ir galiausiai įžūliai su tavimi elgtųsi.
Maži, gražūs lankeliai, kuriuos tėvai deda ant mažų plikų savo mergyčių kūdikių galvyčių – taip pat klaidinga reklama! Juokingai maži bateliai, apauti ant miniatiūrinių mielų kojyčių – taipogi klaidinga reklama! Kūdikių klyksmas, spardymasis, rankų mosavimas, tarsi malūnas uragano metu, vos tik jus išvysta – ir vėl klaidinga reklama! Tas mažasis „trupinėlis“, kuris pavagia jūsų širdį, kol dar yra visai mažas bei telpa ant jūsų rankos, užauga ir augdamas kartais net „sudaužo“ tą širdį…
Tačiau su paaugliais gali būti ir labai smagu. Truputis juoko, malonės ir daug maldų padės jums pergyventi net ir tuos bauginančius paauglystės metus. Štai jums keletas patarimų kaip tai padaryti:
1. Pralinksmėkite
Jums nereikia į kiekvieną konfliktą su paaugliu žiūrėti kaip į Didžiąją kovą tarp gėrio ir blogio, nuo kurios priklauso Visatos likimas. Suteikite paaugliams laisvės priimti savo sprendimus ir daryti klaidas.
Taip pat atidžiai pasirinkite savo kovos būdus. Jei niekas „nekraujuoja“, aš dažniausiai lieku patenkintas. Matote, labai svarbu yra visuomet išlaikyti gerą humoro jausmą. Pamenu, kai Laurą mokiau vairuoti automobilį su rankine pavarų dėže, man tai buvo taip juokinga!
Patikėkite, gyvenime tikrai yra daug pakankamai sudėtingų situacijų, todėl raskite laiko ir pasijuokti. Atminkite, kad kai kalbame apie paauglius, „linksma širdis yra geras vaistas“ (Patarlių 17, 22).
2. Pripažinkite klaidas
Pasakyti „atsiprašau”, kai pratrūksti – niekada nėra lengva. Pasakyti tai savo paaugliui – dar sunkiau. Kodėl? Dėl išdidumo. Mes, tėvai, visuomet norime būti teisūs – kontroliuoti padėtį visais atvejais ir niekada nepaleisti valdžios vadelių. Dėl šios priežasties, jei tik turime nors menkiausią priežastį, leidžiame savo vaikams patirti jų pačių pasirinkimo pasekmes, net ir tuomet, kai žinome, jog klystame.
Taigi, jei suklydote, pripažinkite tai savo paaugliui ir paprašykite atleidimo. Kalbėkite tiksliai ir nepasitenkinkite vienu žodeliu „atsiprašau”. Pasakykite ir už ką atsiprašote. Pavyzdžiui, „Aš buvau neteisus rėkdamas kiek tik pajėgiau, kaip išprotėjęs. Aš nesusivaldžiau, todėl už tai atsiprašau”. Tokie atsiprašymai įvykdys Biblijos paliepimą: “Išpažinkite vieni kitiems nuodėmes” (Jokūbo 5, 16). Tai labai palengvins jūsų paaugliui įgyti pasitikėjimą jumis ir jus abu išmokys, kad tiek suaugusiems, tiek ir vaikams reikia malonės.
3. Būkite nuoseklūs, tvirti ir teisingi
Nustatykite tinkamas ribas ir nuosekliai jas taikykite. Kuomet taisyklė nustatyta, lai jūsų paauglys ją „pasirašo“ ir su ja sutinka. Mano žmona Suzetė ir aš pats kartas nuo karto sušaukiame šeimos pasitarimą ir aptariame taisykles, kurias norime pakeisti ar įgyvendinti. Po to, kai išsakome visus „kodėl“ ir „kam to reikia“, pradedame diskusiją. Kai visi sutariame, kad taisyklė pagrįsta ir suprantama, tuomet patvirtiname kiekvieno sutikimą jos laikytis. Tai palengvina taisyklės įgyvendinimą ir niekas negali pasakyti: „Tu to nesakei!“
Kartais sunku būti nuosekliais. Mano apsisprendimas susilpnėja, kai prieš akis pamatau ašarotą veidą ir nusiminimą. Bet Suzetė sulaiko mane nuo pasidavimo ir primena, kad turime suvienyti jėgas. Tai yra labai svarbu. Vaikai yra linkę manipuliuoti tėvais. Nepatekite į spąstus! Iš anksto susitarkite tarpusavyje, kad palaikysite vienas kitą ir darysite tai, ką pasakėte. Tai padės vaikams lengviau įsisavinti, kad tėtis ir mama sako, ką galvoja ir galvoja ką sako.
4. Kalbėkitės, bendraukite, palaikykite nuolatinį ryšį.
Būkit atkaklūs, šaukite ir būkite pasiruošę žiūrėti mirčiai į akis! Kaip bepasielgtumėte, kalbėkite. Net jei jums sunku suprasti vienas kitą, tegul bendravimo kanalai lieka atviri. Paklauskite apie artėjantį testą. Žinokite naujausias paskalas sklandančias vaiko draugų tarpe. Svarbiausia, raskite laiko jų išklausyti.
Šeimos pamaldos puikus laikas pabendrauti po dienos darbų. Kartais mes užsisėdime daug ilgiau nei įprastas penkiolika minučių ir aptariame visas dienos naujienas, įvykius ir staigmenas.
Jei jūsų paaugliai tapo uždari ir nebenori kalbėtis, leiskite jiems kurį laiką pabūti vieniems. Bet neleiskite tylai tęstis ilgą laikotarpį. Prakalbinkite juos. Užtikrinkite juos, kad nėra temos, apie kurią negalima būtų kalbėti. Tai padės paaugliams prabilti rimtomis temomis, pavyzdžiui apie seksą ar narkotikus. Taip pat nepamirškite bendrauti ir kai viskas sekasi gerai. Pagirkite jų aprangą (jei galite) ir jų pasiekimus.
5. Melskitės, melskitės ir dar kart melskitės!
Ar aš paminėjau maldą? O taip, paaugliai žino, kaip jus parklupdyti. Ir tai gerai, nes mes stiprūs tampame tik tada, kai bejėgiai parklumpame ant kelių prieš Dievą.
Dažnai jūsų autoritetui bus metamas iššūkis, jūsų sprendimais bus abejojama, o nurodymai – ignoruojami. Todėl jums reikia melstis. Maldoje prašykite išminties kaip užauginti ir tinkamai išauklėti jums Dievo patikėtą vaiką (žr. Jokūbo 1,5). O štai jums šokiruojantis pasiūlymas: melskitės su savo paaugliu. Žinau kokios mintys jus dabar aplankė: „Mano paauglys? Malda? Kartu su manimi?“ Taip. Aš dar nepraradau blaivaus proto. Melskitės su savo paaugliu. Kolei vaikai maži, maldos ir šeimos pamaldos praeina lengvai, tačiau jiems augant kai kas keičiasi. Kai jie gauna vairuotojo pažymėjimą, kai patys užsidirba pinigų, kai didesnę laiko dalį praleidžia su draugais ir panašiai, jie pradeda atrasti savo identitetą ir domėjimasis dvasiniais dalykais pradeda blėsti. Būtent dėl to jūs ir turite palaikyti jų dvasinį ryšį su Dievu, stiprinti jį ir melstis su jais.
Kurį laiką mes su žmona nebekvietėme Lauros maldai prieš miegą. Ji artėjo prie paauglystės „nepriklausomybės“ amžiaus ir mes neaštrinome padėties. Tačiau po kurio laiko pradėjome pastebėti, kad apleidome savo pareigą išlaikyti dvasinius dalykus prieinamus dukrai, taigi, netrukus vėl pradėjome ją kviesti į savo kambarį vakarinei maldai. Iš pradžių Laura tai darė nenoromis, greičiau tai darė iš pareigos, o ne iš noro.
Bet tuomet įvyko kažkas nuostabaus. Kai pirmą vakarą nepakvietėme jos maldai, ji atėjo pati ir paklausė: „Ar mes nesimelsime?“ Mes susižvalgėme su Suzete ir atnešėme Dievui padėkos maldą už tai, ką Jis daro per paprastą pasišventimo veiksmą.
Šie penki pasiūlymai gali ir nepalengvinti jūsų santykių su paaugliu. Kai kurie vaikai turi didelių psichologinių problemų. Skyrybos, prievarta, nepriežiūra ir smurtas palieka gilius emocinius randus. Vaikas, turintis priklausomybę, arba pykčio protrūkio problemų, arba aktyvumo bei dėmesio sutrikimo problemų, gali paversti namus karo zona. Tokių rimtų maišto protrūkių atveju jums reikėtų ieškoti profesionalios krikščionių psichologų pagalbos, paprašyti patikimų draugų pasimelsti už savo šeimą, galbūt net rimtai pasvarstyti apie laikiną vaiko atitraukimą nuo namų. Ką bedarytumėte, viską paveskite Dievui, prašykite, kad jūsų šeimą Jis laikytų savo rankose, kol jūs plauksite per audrą.
Šiandien aš labai didžiuojuosi savo dukra. Nors ji varydavo mane iš proto, tačiau ji vis tiek galvojo, kad jos tėvai šaunūs ir jų verta klausyti. Mes taip pat galvojame, kad ji buvo šauni, bent jau didžiąją laiko dalį.
Beje, aš taip ir neradau tos sutarties!
Klausykite!
Štai keletas patarimų kaip geriau išklausyti savo paauglį:
• Kai jie su jumis kalba, klausykite labai atidžiai. Stabtelkite nuo savo darbų, žiūrėkite jiems į akis ir nepertraukinėkite.
• Venkite „piktos ir nekantrios“ kūno kalbos. Nevartykite akių, bet išlaikykite žvilgsnį.
• Vertinkite, kai jūsų paauglys turi kitokią pasaulėžiūrą. Elkitės taip, kaip elgtumėtės su draugu, gerbkite jų nuomonę. Jie gali turėti labai gerai apgalvotą nuomonę, kuri tik skiriasi nuo jūsų.
• Venkite sarkazmo, kritikos ir rėkimo.
• Naudokite žodį „aš” vietoje „tu”. Pavyzdžiui, nesakykite: „Tu toks neapdairus. Tu niekada nepasakai kur eini”. Verčiau išreiškite savo jausmus: „Kai aš nežinau kur tu esi, aš jaudinuosi dėl tavęs”.
• Nedarykite išankstinių savo išvadų ir nebandykite skaityti minčių, verčiau atidžiai klausykite. Paaugliai nustos kalbėti, jei jų pagarbiai nesiklausysite.
Rendis Maksvelas, „Laiko ženklai“, 2010 liepa
(By Randy Maxwell, July 2010 Signs)