Per pastaruosius kelis dešimtmečius Adventistų bažnyčiai teko aiškiai įvairiais būdais patvirtinti savo poziciją santuokos, šeimos ir žmogaus seksualumo klausimais. Šie klausimai labiausiai slegia visuomenę. Tai, kas visais amžiais buvo laikoma pagrindiniais krikščioniškos moralės santuokoje principais, dabar vis labiau tampa abejonių objektu ne vien tik sekuliarioje visuomenėje, bet ir pačiose krikščioniškose bažnyčiose.
Šeimos ir santuokos institucijos yra įvairių jėgų puolamos ir plėšomos į visas puses. Vis daugiau tautų, diskutuojančių santuokos tarp tų pačių asmenų tema, iškėlė šį klausimą į pasaulinį lygį. Visuomenės diskusijos šiuo klausimu sukėlė stiprias emocijas. Dėl šių reiškinių atsiradimo Adventistų bažnyčia turi dar kartą aiškiai išsakyti savo poziciją.
Nesivaržydami patvirtiname mūsų ilgai puoselėtą poziciją, kuri yra išreikšta Bažnyčios tikėjimo išpažinimo nuostatuose: ,,Santuoka – tai Dievo institucija. Ji mus pasiekė iš Edeno. Kristus patvirtino, kad tai vyro ir moters sąjunga, kuri trunka iki gyvos galvos.” [1]. Nors ,,nuodėmė iškreipė Dievo idealą santuokai ir šeimai, šeimos ryšiai išliko artimiausi, jautriausi ir švenčiausi iš visų žmogiškųjų santykių. Todėl šeimoms reikia patirti atsinaujinimą ir reformaciją savo santykiuose.” (Santuokos patvirtinimas, 1990) [2]. Dievas įkūrė ,,santuoką – įžadais paremtą fizinę, emocinę ir dvasinę dviejų lyčių sąjungą, kuriai Šventajame Rašte priskiriama ,,vieno kūno sąvoka. Monogaminė vyro ir moters santuokos sąjunga yra […] vienintelė moraliai priimtina sąjunga, įteisinanti lytinius santykius. Bet koks šios garbingos nuostatos niekinimas kartu yra ir dangiškojo idealo niekinimas.” (Santuokos patvirtinimas, 1996) [3]
Homoseksualizmas kaip iškrypimas žmogaus santykiuose pasireiškė tik po nuodėmės atėjimo į šį pasaulį. Tačiau nepaisant, kad kiekvienas žmogus yra dalis puolusios žmonijos, ,,mes taip pat tikime, kad per Dievo malonę ir tikinčiųjų bendruomenės padrąsinimą kiekvienas gali išmokti gyventi harmonijoje su Dievo Žodyje nurodytais principais.” (Septintosios dienos adventistų pareiškimas dėl homoseksualumo, 1999) [4]
Mes tikime, kad visi žmonės, nepaisant jų seksualinės orientacijos, yra Dievo vaikai ir netoleruojame jokių veiksmų, nukreiptų prieš kai kurias žmonių grupes tam, kad jas paniekinus ar išjuokus. Nepaisant to, yra labai aišku, kad nei Dievo Žodis, nei krikščioniška Bažnyčia per dvejų tūkstančių metų istoriją nepalaikė homoseksualaus gyvenimo būdo. Septintosios dienos adventistai tiki, kad biblinis mokymas yra tinkamas ir šiandien, nes tai yra įsišakniję žmogaus prigimtyje ir toks buvo Dievo planas įkuriant santuoką.
[1] Pagrindiniai Septintosios dienos adventistų Bažnyčios tikėjimo nuostatai, 22-a nuostata ,,Santuoka ir šeima”.
[2] Viešas pareiškimas, An Affirmation of Family, išleistas Generalinės konferencijos sesijoje 1999 metais, liepos 5 dieną Indianapolyje, Indianoje.
[3] Už šį pareiškimą Generalinės konferencijos Administracinis komitetas balsavo 1996 metais, balandžio 23 dieną.
[4] Už šį pareiškimą kasmetiniame Generalinės konferencijos pasitarime Vykdomasis komitetas balsavo 1999 metais, spalio 3 dieną.