Geri santykiai neatsiranda atsitiktinai – jie kuriami sąmoningai!
Praeityje karaliai ir turtingi žmonės statydavo pilis, kad galėtų apsaugoti savo žmones ir turtą nuo priešų ir grobikų. Šiandien daugumas žmonių aplink savo namus stato aukštas tvoras su prie jų pritvirtintomis filmavimo kameromis, kad galėtų atgrasinti vagis ir taip išsaugoti tai, kas jiems brangu. Tačiau mažai kas iš mūsų pagalvojame, kaip apginti nuo „priešų“ ir apsaugoti nuo „vagių“ patį brangiausią dalyką, kurį mes turime – tai mūsų santykiai su tais, kuriuos mylime.
Santuoka tarp vyro ir moters šiandien yra bene labiausiai puolama institucija žemėje. Kovai prieš ją vienijasi įvairių politinių pažiūrų ir įsitikinimų turintys žmonės. Priimami liberalūs įstatymai, kurie vis labiau žlugdo šią dievišką instituciją. Santuokinė ištikimybė vis dažniau tampa daugumos anekdotų pajuokos objektu. O įvairios priklausomybės, kaip parazitai, siurbia iš mūsų laiką, energiją ir pinigus, kurie galėtų būti panaudoti kaip ilgalaikė investicija į mūsų santykius ir santuokos stiprinimą. Taigi tie, kurie vis dar nori išlaikyti ir išsaugoti savo santuoką, turi gerai apsvarstyti kaip tai padaryti.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti apsaugoti jūsų brangiausią tvirtovę – santuoką.
Pirmasis patarimas. Saugoti savo santuoką – tai saugoti savo širdį!
Kurią? Abi! Ir tą, kuri pumpuoja kraują į visą žmogaus organizmą, ir tą, kurioje gimsta meilė kitam žmogui. Apie tai, kaip saugoti kraują pumpuojančią širdį, rasite medicinos straipsniuose, o dabar pakalbėkime apie tai, kaip saugoti tą širdį, kuri „pumpuoja“ emocijas į mūsų santykius.
Aš dažnai girdžiu žmones sakant, kad kažkada jie mylėjo savo sutuoktinį, tačiau dabar jie „pametė“ savo meilę ir nežino kur ir kaip ją vėl atrasti. Galima sakyti, kad jie leido emocijoms, t.y. chemijai aptemdyti jų sveiką protą.
Deja, daugelis šiandien galvoja, kad geriausias vaistas „pagimdyti“ ar „atstatyti“ meilę yra seksas. Taip, seksas yra labai, labai svarbus elementas santuokos santykiuose. Kitaip tariant, meilė tarp vyro ir moters santuokoje negali būti be sekso, tačiau noriu priminti, kad seksas gali būti be meilės. Todėl turiu pabrėžti, kad artima meilė ir gilus prisirišimas vienas prie kito neprasideda seksu – tai prasideda (oficialiu) įsipareigojimu būti kartu iki mirties ir (savanorišku) pasišventimu padaryti laimingu / laiminga tą, su kuriuo / kuria įsipareigojai būti kartu iki mirties.
Šv. Raštas moko, kad geros, malonios, pakeliančios, santykius ir ryšį stiprinančios emocijos ateina tuomet, kai teigiamai mąstome ir priimame teisingus sprendimus ne tik mūsų sutuoktinių atžvilgiu, bet visų kitų žmonių, kurie mus supa (Filipiečiams 4,7-9[1]). Emocijos – tai mūsų minčių ir sprendimų produktas. Mintys formuoja mūsų emocinę būseną. Todėl tikriausiai dabar patys suprantate, kad pasakymas, kad mylėsiu vėl, kai gerai jausiuosi, neturi jokios ateities. Kai apsispręsite mylėti, tuomet ir ateis geros emocijos. Tai ir yra ta didžioji Dievo meilė agapė, kurią visi nori (gali) gauti, bet ne visi nori (gali) ją duoti.
Taigi, teigiamos mintys apie jūsų sutuoktinį ir tinkami sprendimai jo atžvilgiu augins jūsų meilę jam iki begalybės. Prisiminimai apie patirtą džiaugsmą ir gautas palaimas su sutuoktiniu… Prisiminimai apie kartu įveiktus iššūkius gyvenime… Sprendimas niekada ir su niekuo nesidalinti intymiomis mintimis išskyrus sutuoktinį… Sprendimas neflirtuoti su svetimu… Sprendimas būti pilnai atviru tik su savo sutuoktiniu… Sprendimas pastatyti tvirtą „tvorą“ (ugniasienę) nuo pornografijos… Sprendimas mylėti, gerbti ir vertinti savo sutuoktinį… Visa tai ir panašūs dalykai padės jums saugoti širdį, pumpuojančią stiprinančias emocijas į jūsų santuokos santykius.
Antras patarimas. Saugoti savo santuoką – tai saugoti savo dvasią!
Geriausias būdas (ap)saugoti savo santuoką yra ugdyti dvasinę vienybę su sutuoktiniu. Tai reiškia turėti tuos pačius religinius įsitikinimus ir kartu juos praktikuoti. Tai reiškia kartu skaityti Šv. Raštą ar kitą dvasinę literatūrą. Tai reiškia turėti pokalbius aptariant savo atradimus dvasinėje sferoje ar šeimos gyvenime. Tai reiškia kartu melstis ir dėkoti Kūrėjui už visus Jo palaiminimus ir vienas kitą prieš valgį ar po jo, prieš einant miegoti ar keliantis ryte į darbą, prieš mylintis ar po to, prieš sprendžiant sunkius buities ar darbinius klausimus ir t.t. Tai reiškia kartu dalyvauti pamaldose, kartu savanoriaunant tarnauti bažnyčioje ar visuomenėje.
Tačiau siekimas dvasinės vienybės nesuteikia teisės naudoti dvasinį smurtą prieš savo sutuoktinį, t.y. bandyti prievarta ir manipuliacijomis įbrukti jam savo pasaulėžiūrą ir tikėjimą. Štai koks patarimas duotas tikinčioms moterims, kurios tikinčiomis tapo tuomet, kai jau buvo santuokoje: „Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų elgesiu, matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą. Tegu puošia jus ne išorė – supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai, – bet paslėptas širdies žmogus: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse“ (I Petro 3:1-4). O štai koks patarimas duotas tikintiems vyrams, kurie tikinčiais tapo, taip pat kai jau buvo santuokoje: „Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos. Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, draugiški. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo“ (I Petro 3:7-9).
Kaip matome, ugdyti ir saugoti dvasinę vienybę nėra lengva užduotis. Iš pradžių būsimi sutuoktiniai galvoja, kad jie visame kame sutaria ir yra vieningi, tačiau po kelerių bendro santuokos gyvenimo metų pamato, kad dažnai turi skirtingą nuomonę beveik visuose gyvenimo sferose. Neretai tie skirtumai sukuria daugybę konfliktų, ir jeigu lieka neišspręsti dėl nežinojimo ar nemokėjimo kaip juos spręsti, tuomet jie atitolina vieną nuo kito ir dvasinėje sferoje. Tačiau jeigu jie abu ir toliau siekia būti kuo arčiau Dievo, jeigu jie abu ir toliau siekia vykdyti Jo valią savo gyvenime, tuomet daugelis pastebi, kad pasišventimas Dievui padeda pasišvęsti savo sutuoktiniui. Jeigu Dievas tampa bendro „besisukančio“ gyvenimo ašimi, tuomet Jis, kaip magnetas, traukia abu sutuoktinius ir taip jie (pri)artėja vienas prie kito. Mūsų tikslai, mūsų svajonės, mūsų troškimai vienijasi šioje „ašyje“.
Taigi, norint apsaugoti savo santuoką nuo daugybės „priešų“ ir „grobikų”, pirmiausia reikia turėti tvirtą ryšį su savo Kūrėju ir Atpirkėju. Tik su Juo kartu galime pastatyti santuokos tvirtovę ir ją apginti. Štai kokį patarimą randame garsaus mokytojo Saliamono knygoje: „Jei vienas užpuolamas, dviese pasipriešina. Trigubą virvę sunku pertraukti.“ (Mokytojo 4,12). Trigubą santuokos „virvę“ sudaro vyras, žmona ir jų Kūrėjas. Tokia „virvė“ yra labai stipri ir gali atlaikyti visus šio žemiško gyvenimo sunkumus.
Saugok savo santuoką!
Dievas Šv. Rašte paliko mums gaires kaip išlaikyti santykius su Juo ir su savo sutuoktiniu. Vyro ir žmonos santykiai santuokoje buvo sukurti Dievo atskleisti Jo santykius su savo Kūriniais. Todėl saugoti savo santuoką verta ir būtina, nes kai santuoka žlunga, yra žalojami ir kenčia ne tik buvę sutuoktiniai, bet ir vaikai (jeigu jie yra), taip pat jų tėvai, draugai, netgi bažnyčia ir ypatingai pats santuokos Kūrėjas. Saugodami savo santuoką (su)mažiname didelį dalį skausmo šiame pasaulyje.
[1] Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga. Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis.