Dešimt pagrindinių žemos savivertės požymių

Ar žinote, kad kiekvienas mūsų neteisingas pasirinkimas ar veiksmas turi tendenciją vystytis, augti ir vesti į kitą neteisingą pasirinkimą ar veiksmą? Tai yra tarsi susinaikinimo karuselė, besisukanti vis stipriau ir greičiau. Panašiai yra ir su mūsų saviverte. Seka, kuri pateikta žemiau, nebūtinai pas kiekvieną bus tokia pati, bet jeigu asmuo nesistengs išlaikyti sveiką savivertę, ankščiau ar vėliau pasireikš visi šie požymiai.

  1. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais. Nors tai yra labai žmogiška, tačiau tai nenaudinga ir netgi nesveika, nes kiekvienas iš mūsų yra unikalus, nepakartojamas ir ypatingas. Ir visgi, jeigu save lyginant su kitais visuomet atrodo, kad pas kitą viskas yra geriau nei pas mane, tai rodo nesveiką požiūrį į save ir kitus. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais veda į savęs nuvertinimą.
  2. Savęs nuvertinimas ir / ar sumenkinimas. Toks asmuo neturi tvirtų principų. Dėl to nėra nustatomos aiškios ribos jo gyvenime ir dėl to toks asmuo kitiems negali pasakyti „ne“. To pasekmė – kas tik netingi, tas ant jo „joja“, ir dėl to jis bijo ko nors pas ką nors paprašyti (pvz.: bijo netgi paprašyti kasos čekio, jeigu pardavėja jo nepaduoda ir panašiai). Savęs nuvertinimas ar sumenkinimas kelia nuolatinę baimę suklysti.
  3. Nuolatinė baimė suklysti. Kaip sako žinoma patarlė, neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. O praktiškai tai reiškia, kad visi žmonės daro klaidas. Kartais klaidos verčia brangiai mokėti už pamokas, todėl tai yra viena iš tobulėjimo priemonių. Tačiau žemą savivertę turintis žmogus savo vertę matuoja ne pagal pasiekimus, o pagal tai, kiek klaidų jis padarė per savo gyvenimą. Todėl kuo toliau, tuo labiau jis bijo kam nors įsipareigoti ar už ką nors prisiimti atsakomybę, nes bijo suklysti. O baimė suklysti nuolat verčia mąstyti apie praeityje padarytas klaidas.
  4. Negalėjimas pamiršti klaidų. Asmuo niekaip negali atsikratyti įkyrių minčių dėl to, kas įvyko prieš kelias dienas, mėnesius ar metus ir vis galvojama, ką buvo galima padaryti kitaip. Taip asmuo yra įkalinamas praeities išgyvenimuose ir dėl to niekaip negali džiaugtis dabartimi ir planuoti ateitį. To pasekmė – per gyvenimą plaukia pasroviui ir nebegali nieko (pa)siekti, apie ką kartais (pa)svajoja. Negalėjimas pamiršti praeityje padarytų klaidų sukelia nuolatos lydintį kaltės jausmą.
  5. Nuolatos lydintis kaltės jausmas. Kaltės jausmas pradeda atsirasti dėl visko – dėl to, kad nėra tvirtų principų, dėl to, kad nėra aiškių ribų, dėl to, kad esi prastesnis už kitus, dėl to, kad nemoki atsisakyti, dėl to, kad padarei klaidų ir t.t. Nuolatos lydintis kaltės jausmas veda į negebėjimą savarankiškai priimti sprendimus.
  6. Negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus. Tokį asmenį lydinuolatinė baimė dėl ateities, nuolatinės abejonės dėl to, kas bus, po vieno ar kito priimto sprendimo, nuolatinis nežinojimas ką darytivienoje ar kitoje situacijoje, nuolatinis kitų klausinėjamas nuomonės dėl vieno ar kito dalyko. Tai rodo, kad asmuo neturi aiškiai įvardytų vertybių, kurios padėtų jam nuspręsti kas jo gyvenime yra tinkama ir priimtina ir kas ne. Negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus veda į savigailą ir savigraužą.
  7. Nuolatinis savęs gailėjimasis. Savigaila ir savigrauža uždaro asmenį į dar didesnes abejones savo verte ir skatina dėl visko kaltinti kitus žmones ir aplinkybes. Visur yra matomos vien problemos, vien kliūtys, vien barjerai trukdantys padaryti ką nors gero ar pasikeisti pačiam ar pakeisti savo gyvenimą. O tai trukdo priimti ne tik destruktyvią, bet net ir konstruktyvią kritiką.
  8. Negebėjimas priimti kritiką. Nei vienam žmogui nepatinka kritika, tačiau ji padeda pažvelgti į save iš šalies, kitų žmonių akimis. Asmuo, turintis aukštą savivertę, geba įvertinti ir atskirti ar kritika pateikta jo atžvilgiu yra konstruktyvi ar ne, ir jeigu kritika yra konstruktyvi, ji tik dar labiau jį įkvepia siekti savo gyvenimo tikslų. Tačiau asmuo, turintis žemą savivertę negeba nei atskirti, nei priimti kritiką – ji galutinai sužlugdo jį ir „užmuša“ norą siekti bet kokių tikslų gyvenime. Todėl toks asmuo negali / negeba geriau pažinti savęs.
  9. Negebėjimas pažinti savęs. Mes dažnai apie save galvojame geriau nei kiti galvoja apie mus arba blogiau nei kiti. Tačiau pozityvi kritika ne tik padeda subalansuoti požiūrį į save ir į kitus, bet ir padeda suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei „išsigryninti“ ko mes iš tikrųjų norime ir galime pasiekti savo gyvenime bei kuo norime ir galime tapti. Negebėjimas pažinti save trukdo susirasti sau tinkamą gyvenimo draugą ir ugdyti teigiamus tarpusavio santykius poroje.
  10. Negebėjimas susirasti tinkamą partnerį. Toks asmuo ilgai neranda sau poros, nes jam vis atrodo, kad jis yra netinkamas, nevertas ar neverta, jam / jai nepatiks, niekas į jį / ją nežiūrės, niekam jis / ji nereikalingas, niekas tokio(s) nemylės ir t.t. Susimetimas gyventi kartu dažniausiai yra neatsakingo vaikino / vyro ir žemą savivertę turinčios merginos / moters santykiai. Jei moteris nori gyventi su jam patinkančiu vyru, bet bijo paprašyti susituokti, kad dėl to jis nepaliktų jos, tai rodo, kad ji turi žemą savivertę.

Moterų ir vyrų savivertė

Atlikti tyrimai[1] atskleidžia, kad moterų savivertė įprastai yra žemesnė nei vyrų.

Moterų savivertės šaltinis dažniausiai yra išorės veiksniai. Tai reiškia, kad jų savivertė priklauso nuo kitų žmonių elgesio su jomis, o ypatingai nuo jos tėvo (globėjo) bei partnerio (draugo / vyro) elgesio su ja. Moteriai labai svarbu žinoti ir jausti, kad ji yra reikalinga savo partneriui ne tik dėl sekso ir kad geba pakeisti nešvarius vystyklus kūdikiams ar paruošti maistą, bet ir dėl to, kad jam rūpi jos poreikiai ir ji yra vertinama už savo išmintį ir pagalbą vyrui.

Vyrų savivertės šaltinis dažniausiai yra vidiniai veiksniai. Tai reiškia, kad vyro savivertė daugiau priklauso nuo jo paties asmeninių pasiekimų darbe ir namuose, nei nuo kitų žmonių elgesio su jais. Aišku, maloniai išreikšta žmonos pagarba vyrui dėl jo pasiekimų ar atliktų darbų pakelia ir sutvirtina jo savivertę, bet jeigu jis nesulaukia pagarbos iš savo mylimos moters, tuomet dažniausiai jis ją „pasiima“ iš savo kolegų darbe. Bet jeigu jis negauna jos ir iš kolegų, jis vis tiek „gėrisi“ savo gebėjimais ir džiaugiasi tuo, kuo jis yra.


[1] Life issues research: Results (B-261), 4 group research session, w/c 27th July 1998, Saatchi & Saatchi, Adventist Media Centre

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.