Protinės ir emocinės sveikatos paslaptys

Nors daugelis tikime, kad mūsų emocijas lemia aplinkybės, akivaizdu, kad yra kitaip. Nepaisant aplinkybių, jūs galite valdyti savo emocijas! Tačiau mūsų emocijas veikia ne tik mintys. Emocinei būsenai ypač didelį poveikį daro kasdienis gyvenimo būdo pasirinkimas. Pažvelkime į keletą veiksnių, kurie gali padėti mums likti situacijų „vairuotojais“ šioje svarbioje psichinės sveikatos srityje.

Mitybos įpročiai

Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad nesveika mityba sutrikdo smegenų emocinės raiškos grandinės raidą – tiek vystymosi metu, tiek subrendus. Pavyzdžiuose minimas nepakankamas maistinių medžiagų kiekis, daug riebalų turintis maistas, per gausus druskos vartojimas.[1]
Svarbiausia – rinktis maistą, kuriame mažai natrio, daug maistinių medžiagų turinčius augalinius produktus (vaisius, sveikus grūdus, daržoves, riešutus ir sėklas) bei riboti arba pašalinti gyvulinės kilmės produktus ir pridėtinius riebalus.

Venkite priklausomybę sukeliančių medžiagų

Alkoholis turi trumpalaikį poveikį, skatinantį pyktį, įniršį ir smurtą. Alkoholis nujautrina smegenų viršuje esančias kontroliuojančias ląsteles. Dėl to apatinėse smegenyse esančios smurto zonos lieka nevaržomos, tai gali paliudyti milijonai prievartą patyrusių šeimos narių. Ilgalaikis alkoholio vartojimo poveikis yra dar rimtesnis. Kontroliuojančios ląstelės žūva suvartojus 50 g alkoholio per parą, tuo tarpu apatinės smegenų ląstelės yra žymiai atsparesnės. Dėl to nuolatinis smegenų disbalansas yra palankus apatiniams emociniams centrams. Tam tikri preparatai taip pat gali pakenkti smegenų valdymo mechanizmams. Marihuana tam tikromis aplinkybėmis gali visam laikui išderinti smegenų veiklą.

Mankšta

Visos emocinės sveikatos optimizavimo programos turėtų įtraukti ir reguliarų fizinį krūvį. Mes rekomenduojame, kad fizinis aktyvumas taptų jūsų kasdienybės dalimi. Tyrimai mankštą sieja su sumažėjusiu streso lygiu ir sustiprėjusia emocine sveikata (įskaitant mažesnį prislėgtumą ir nerimą).[2] Tyrimai taip pat parodė, kad mankšta ženkliai padidina oksitocino, galingo emocinio, sveikatą stiprinančio hormono, lygį.

Atidžiai rinkitės muziką

Muzika daro veiksmingą poveikį emocinei smegenų sričiai, vadinamai limbine sistema. Priklausomai nuo muzikos tipo, gali būti skatinamos tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos. Tiesioginiai limbinių struktūrų matavimai rodo, kad tokia muzika kaip harmoningi fortepijono kūriniai gali sukelti malonias emocijas, o disonansiniai sąskambiai gali sukelti neigiamas emocijas.[3] Dėl šių priežasčių turėtume itin atsargiai rinktis muziką. Pasirinkite tik tą, kuri padeda palaikyti emocinę kontrolę ir pusiausvyrą.

Televizija ir emocinis nestabilumas

Muzika, kaip ir tai, ką pasirenkame žiūrėti (televizija, internetas ir kt.), gali išderinti mūsų emocijas. Vienas žmonių elgesio principų skamba taip: „Mes tampame panašūs į tai, ką stebime.“ Iš tikrųjų mūsų protus formuoja tai, į ką mes reguliariai žiūrime. Todėl, jeigu jus domina optimali emocinė sveikata, rimtai peržvelgsite tai, ką renkatės žiūrėti. Jei sunku priimti tokį sprendimą, pasidarykite sau kelių savaičių (ar ilgesnes) atostogas nuo televizoriaus, interneto, DVD ir kitų vaizdinės medžiagos laikmenų. Kad ir kaip beprotiškai tai gali pasirodyti, didžioji pasaulio dalis istorijos eigoje tokį iššūkį išgyveno ir neretai klestėjo.

Kokybiškas laikas su šeima

Pasinėrimas į išmaniąsias technologijas taip pat gali susilpninti šeimos ryšį. Didelį susirūpinimą kelia prie jų praleidžiamas laikas, nes tvirti ryšiai šeimoje yra galingas stiprios emocinės sveikatos įrankis.[4] Mes turime pirmenybę skirti interaktyviajai veiklai su savo šeima, užsiimti tuo, kas džiugina, yra įdomu ir malonu.

Pasitikėjimas ir emocinė sveikata

Kai turime pasitikėjimo santykius su vienu ar daugiau asmenų, aukštesniųjų smegenų centrų, ypač priekinės skilties, elektriniai ir cheminiai „pasitikėjimo signalai“ gali uždaryti ir net išjungti baimės sistemą, tekančią per mūsų apatinius smegenų centrus. Toks pasitikėjimas padeda valdyti nerimą ir stresą.[5] Tarp tų cheminių pasitikėjimo pranešėjų yra hormonas oksitocinas.[6] Padidėjęs oksitocino kiekis taip pat pagerina daugybę tarpasmeninių aspektų – visa tai sustiprina mūsų emocinę būseną.

Taigi viena emocinės sveikatos stiprinimo strategijų – tai puoselėti artimesnius pasitikėjimo santykius. „Horizontalus pasitikėjimas“ kitais yra labai naudingas, bet „vertikalus pasitikėjimas“ – pasitikėjimas mylinčiu Dievu – ypač galingas.

Mokymasis pasitikėti Dievu

Žmonės instinktyviai teigiamai reaguoja į sąžiningumą ir labiau pasitiki kitu žmogumi tada, kai jaučia tikrą susidomėjimą jų gerove. Tai vyksta leidžiant laiką kartu ir išgyvenant bendrus išgyvenimus. Panašiai mes ugdome pasitikėjimą Dievu, išbandydami Jo pažadus, kuriuos randame Biblijoje, ir patirdami Jo ištikimą vedimą savo gyvenime. Psalmininkas pabrėžia, kad svarbu turėti patyrimą su Dievu: „Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats! Laimingas žmogus, kuris randa pas Jį užuovėją!“ (Psalmė 34, 9; kt. vert.:kuris Juo pasitiki“.) Pats Dievas mus kviečia: „Ateikite pas Mane… mokykitės iš Manęs… ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.“ (Mato 11, 28–29)

Argi nevertėtų skirti šiek tiek savo dienos laiko Biblijai paskaityti? Galbūt galėtumėte pradėti nuo Evangelijos pagal Morkų. Jūs nustebsite supratę, kad Dievas yra žymiai patikimesnis nei daugelis žmonių, net ir tų, kurie tvirtina esą Jo sekėjai. Padarę tokį atradimą, pastebėsite, kad jūs įgyjate didelį turtą – sielos ramybę, o jūsų emocijos tampa lengviau valdomos.

Medicinos mokslų dr., Visuomenės sveikatos mokslų mgr. David DeRose ir neurologas dr. Bernell Baldwin


[1] Chugh, G., ir kiti. A high-salt diet further impairs age-associated declines in cognitive, behavioral, and  cardiovascular functions in male Fischer brown Norway rats [„Mityba, kurioje yra daug druskos, dar labiau pablogina su amžiumi susijusius Fišerio rudųjų norvegiškų žiurkių patinų pažintinius organizmo pokyčius, elgesio ir širdies bei kraujagyslių funkcijas“]. J Nutr. 2013 Sep;143(9):1406-13.

[2] Žr., pavyzdžiui, Hamer, M., et al. Physical activity, stress reduction, and mood: insight into  immunological mechanisms [„Fizinis aktyvumas, streso mažinimas ir nuotaika: žvilgsnis į imunologinius mechanizmus“]. Methods Mol Biol. 2012; 934:89-102.

[3] Koelsch, S. Towards a neural basis of music-evoked emotions. Trends in Cognitive Sciences [„Muzikos sukeltos emocijos – neuroninio pagrindo link. Kognityvinių mokslų tendencijos“]. 2010.14(3):131–137.

[4] New Mexico Behavioral Health Collaborative. Mental and Emotional Well-Being [„Naujosios Meksikos sveiko elgesio valdymas. Protinė ir emocinė gerovė“]. http://www.bhc.state.nm.us/pdf/mental-emotional-well-being.pdf. Prieiga: 2014 m balandžio 16 d.

[5] Heim, C., et al., Lower CSF oxytocin concentrations in women with a history of childhood abuse [„Mažesnė CSF (cerebrospinalinis skystis) oksitocino koncentracija moterų, kurios vaikystėje patyrė prievartą“]. Mol Psychiatry, 14(10):954-8.

[6] Zak PJ, et al. Oxytocin is associated with human trustworthiness [„Oksitocinas yra susijęs su žmogaus patikimumu“]. Horm Behav, 48(5):522-7, 2005.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *