Vaiko savivertės ugdymas

Gerai save vertinantys vaikai yra labiau pasitikintys savimi, lengviau bendraujantys ir lengviau priima iššūkius. Vaikai, kurie galvoja, kad yra nenaudingi, į iššūkius žiūri su baime ir nepasitikėjimu. Jie lengvai gali sau pasakyti: „Nėra dėl ko stengtis. Vis tiek man nepavyks.“

Praktiniai būdai, kaip padėti vaikui sustiprinti savivertės jausmą

Nupirkite vaikui mažą užrašų knygutę ir kartu pagalvokite, ką vaikas geba padaryti ir kokie yra jo gabumai. Visa tai užrašykite į knygelę. Palikite vietos įrašyti papildomus gebėjimus, kurie išryškėja vaikui augant ir bręstant. Kitoje knygelės dalyje užrašykite viską, ką kiti yra gero pasakę apie vaiką. Čia pat parašykite ir tai, kas jums ir kitiems šeimos nariams patinka jame.

Padarykite plakatą ir pakabinkite ant sienos vaiko kambaryje. Žinoma, jei jie ne per dideli ir dar per daug nesirūpina, ką pasakys draugai. Šis plakatas primins vaikui jo pasiekimus ir gerąsias savybes. Įrašykite ir tokius dalykus, kaip švelniai elgiasi su katyte arba vikriai spardo kamuolį. Netgi tai, kad yra drąsus eidamas pas odontologą.

Padėkite vaikui didžiuotis savo pasiekimais. Išdėliokite piešinius, lipdinius ar kitus darbelius, padarytus mokykloje, ir suvenyrus, gautus nugalėjus varžybose.

Padėkite vaikui didžiuotis savo išvaizda. Jaunesnio amžiaus vaikams tai reiškia dėvėti švarius, išlygintus drabužius, išvalytą avalynę, kurie gražiai atrodo ir yra panašūs į draugų dėvimus daiktus. Tai padeda jiems gerai jaustis draugų bendrijoje. Vyresniems vaikams svarbu, kad jų drabužiai turėtų madingų drabužių elementų. Tačiau tai nereiškia, kad jūs turite tapti paskutinio mados šauksmo ir brangių drabužių vergu. Taip pat leiskite vaikams pasirinkti šukuoseną, nes tai yra jų identiteto dalis. Nesuvaržykite jiems teisės būti savimi, nes tai juos vers galvoti, kad jie jums nepatinka ir juos mylite tik tada, kai jie atitinkamai atrodo.

Emocinis vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas

Pasakykite savo vaikui, kad mylite jį ir visada mylėsite. Esant poreikiui, taip pat parodykite, kad jūsų meilė nepriklauso nuo jo gero elgesio. Pokytis nebus greitas. Jūs turite dažnai rodyti savo meilę. Net paaugliai berniukai, kad pajustų meilę, su džiaugsmu priims apkabinimą ar suspaudimą glėbyje, kai niekas to nematys.

Pasakykite vaikui, kad jis yra ypatingas. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Visame pasaulyje nėra kito tokio kaip jis.

Visada, kai tik atsiranda galimybė, pagirkite savo vaiką. Konkretūs pagyrimai padės jam geriau jaustis. Pavyzdžiui, po to, kai iš ko nors smagiai pasijuokėte, galite pasakyti: „Man patinka tavo juokas“ arba „Tu turi gerą humoro jausmą“ arba „Man labai patinka su tavim leisti laiką“. Tačiau girkite vaiką tik tada, kai tikrai yra už ką, kad pagyrimas neprarastų vertės ir vaikas nepradėtų abejoti net ir nuoširdžiais kitų žmonių žodžiais.

Pasakykite, kaip didžiuojatės jais, kai jie nugali baimę ir nerimą. Pripažinkite, kad ir jūs kartais išsigąstate, bet jei žiūrite sunkumams į akis, tuomet lengviau juos išspręsti. Žinojimas, kad ir tėvai susiduria su sunkumais, padeda vaikams nejausti gėdos ar kaltės, kai jie susiduria su sunkumais.

Padrąsinkite vaiką jaustis patogiai. Paaiškinkite, kad yra daug nereikšmingų dalykų, tokių kaip skirtingas įvairių gebėjimų vystymasis tarp draugų. Jei jūsų vaikas atsilieka vienoje srityje, jis tikriausia lenkia kitus kitoje. Parodykite tai jiems. Svarbiausia yra vaiko laimė.

Kasdieninis indėlis į vaiko savivertės stiprinimą

Apginkite savo vaiką, jei pastebėjote, kad jis kokiu nors būdu yra išnaudojamas. Parodykite, kad tai jums svarbu. Kai tai susieta su mokykla, apie tai praneškite mokytojai, jei tai pradinė mokykla, arba auklėtojai, jei tai vidurinė mokykla. Tiesiogiai nesikreipkite į kaltinamų vaikų tėvus, nes tai gali sukelti papildomų problemų.

Klausykite, kaip su jais kalbate. Ar tai, ką jie girdi iš jūsų, yra teigiama informacija, ar jūs be reikalo bambate, rodote savo nepasitenkinimą, ar atsiliepiate su sarkazmu? Jei taip, pabandykite būti švelnesniais, supratingesniais ir tolerantiškais.

Pabandykite suprasti savo vaiką. Jei vaikas blogai pasielgė, paklauskite, kodėl jis taip padarė. Pirmiausia nešaukite ant jo ir neatstumkite. Tai gera galimybė jums suprasti, kaip veikia vaiko smegenys, ir pamatyti, kad galbūt jūs neteisingai supratote situaciją. Jūsų dėmesys taip pat padės jam labiau jumis pasitikėti, nes jis matys, kad jums taip pat rūpi ir jo jausmai.

Reguliariai pramogaukite su vaiku, nes vaikui gali susidaryti įspūdis, kad esate labai veiklus ir per daug užimtas žmogus, dėl ko jis gali prarasti ryšį su jumis. Emociniam artumui sukurti reikalingas atskiras laikas, kai nuoširdžiai galit pasikalbėti.

Suteikite savo vaikui galimybę pajausti atsakomybę. Tam tikrose ribose leiskite vaikams priimti sprendimus, tegul jie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais. Jei jie yra labai maži, tegul nusprendžia, kokį vaisių ar daržovę valgys pietums, arba, jei vyresni,  kokią kryptį pasirinkti mokykloje. Jūs visada galite aptarti ir patarti, bet vargiai vaikui gerai seksis, jei jis bus priverstas pasirinkti vieną ar kitą dalyką. Jei norit, kad vaikas pasirinktų, kokią televizijos programą žiūrėti, duokite jam vieną ar dvi valandas per dieną ir tegul jis pasirenka, ką žiūrėti ir ko ne. Greitai jie taps įžvalgesni ir supras savo laiko vertę. Taip pat leiskite savo vaikui padėti namų ruošoje. Tegul jis būna atsakingas už augintinio priežiūrą, arba palaiko švarą ir tvarką savo kambaryje, kai yra pakankamai didelis. Visada padėkokite jiems už pagalbą arba už gerą darbą, net jei jums tiesiogiai iš to nėra jokios naudos.

Kalbėkite su vaiku kaip su sau lygiu, jei jis jau užaugo iki tokio amžiaus, kad supranta. Parodykite, kad vertinate jo nuomonę ir laukiate patarimo priimant sprendimą, kur jis gali padėti. Bet neužkraukite jam savo rūpesčių naštos.

Negriaukite vaiko savivertės suvokimo

Dabar šiek tiek apie „Ne“, kuris gali sugriauti visą teigiamą darbą ir padaryti ilgalaikę  žalą vaiko savivertei.

Nesukelkite daug triukšmo dėl nelaimingo atsitikimo. Jei vaikas ką nors sudaužo ir tai tikrai įvyko per klaidą, tai šaukimas ir pyktis nesuklijuos sudaužyto daikto, bet labai užgaus vaiko jausmus. Jei tai buvo jums brangus daiktas, paprasčiausiai pasakykite, kad jums labai skaudu, kad taip atsitiko, nes, pavyzdžiui, tą daiktą jums davė jūsų mama, kai dar buvote vaikas. Leiskite vaikui atsiprašyti ir apkabinti jus. Pasakykite, kad suprantate, jog tai įvyko netyčia ir daugiau dėl to nereikia jaudintis.

Nežeminkite savo vaiko, jei jie padaro ką nors blogo, greičiausia jie supranta ir be jūsų pasakymo: „Taip ir sakiau, kad taip bus“. Tai labai žalinga, nes nuteikia vaiką neigiamai. Geriau tokiu atveju sakyti kažką maždaug tokio: „Ar nemanai, kad tai buvo kvailas poelgis?“

Nekalbėkite neigiamai apie vaiką, kai jis tai girdi. Jei vaikas girdi, kai apie jį žmonės kalba kritiškai, jis padarys išvadą, kad visi taip galvoja. Tuomet jis laikys save nevykėliu.

Nekaltinkite vaiko tol, kol nesate tvirtai įsitikinę, kad tai jo kaltė. Jei pajutote, kad savo asmeninį nusivylimą ar pyktį išliejate ant vaiko, tuoj pat sustokite ir atsiprašykite. Jis gerbs jūsų sąžiningumą ir tuo pačiu išmoks, kad atsiprašymas nėra gėdingas poelgis.

Neignoruokite vaiko jausmų. Jei vaikas liūdi, neliepkite jam susiimti ir elgtis kaip suaugusiam. Problema turi būti aptarta ir su vaiko pagalba rastas geriausias sprendimas. Tai padės jam įgyti pasitikėjimo sprendžiant panašias problemas, kai jis bus didesnis.

Rūpestinga ir prityrusi tėvystė atima laiko, energijos ir atidumo. Tačiau vaikai yra labai atlaidūs, ir tol, kol jūs rodote pastangas daryti tai, kas yra teisinga, ir esate pasiruošę atsiprašyti, kai suklystate, jie žinos, kad juos gerbiate ir mylite.

Svarbiausia tai, kad jūsų kasdien rodoma pagarba ir meilė ugdo vaiko savivertę.

 

Mariana Ksoti

Versta iš Life info, vol.6 Issue No. 3, p. 49

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.